by Spalio 10 d. savo 10-ąjį gimtadienį koncertu paminėjo Belgijos lietuvių folkloro kolektyvas „Rasodas“ (vad. Rasa Gražienė).
Už nuotraukas dėkojame Tomui Razmui
Kaip žmonėms, taip ir kolektyvams gimtadienius švęsti daug smagiau draugų būryje, tad penktadienį, po darbų, „Rasodas“ sukvietė lietuvių liaudies dainos mylėtojus, senosios baltų kultūros gerbėjus, savo draugus, artimuosius ir visus norėjusius į savo jubiliejinį koncertą. O jis, kaip ir pridera, nebuvo visai eilinis: klausytojai galėjo pasiklausyti į vientisą siužetą supintų liaudies dainų, pasakojusių istoriją apie mergelę ir bernelį, jų jaunystę, meilę, pasirinkimus, vestuves, po to – netektį ir skausmą. Tačiau baigiamoji koncerto daina – „Šaly kelio jovaras stovėjo“ – kvietė išsaugoti viltį, nes gyvybė visada randa kelią, o iš netekties ar skausmo visada gimsta kas nors naujo.
Šįkart prie „Rasodo“ prisijungė ir profesionalūs muzikantai Gailė Galya Sky ir Koen Boeijinga, praturtinę dainų skambesį įvairiais muzikos instrumentais bei savo kūrybine improvizacija, tad jau galbūt ne kartą girdėtos dainos širdį palietė visai naujai.
Koncerto metu smagų šokį žiūrovams padovanojo bei vakaronės metu kartu patrepsėti kvietė Briuselio lietuvių tautinių šokių kolektyvas „Lietuvonis“, kurio viena iš įkūrėjų, Augustė Turčinavičiūtė, yra ir buvusi aktyvi „Rasodo“ narė.
O finalinė koncerto daina suskambo itin plačiai, atliekama net dviejų kolektyvų – „Rasodo“ bei Briuselio lietuvių mišraus choro „Be lietaus“. Žvelgiant į besišypsančius veidus, buvo aišku – tąvakar dainavo ne vien balsai, bet ir širdys!
„Rasodo“ istorija prasidėjo kai dvi draugės, Rasa (Gražienė) ir Indrė (Butautytė), 2015 m. nusprendė Belgijos lietuvių Jonines paversti Rasomis, t.y. švęsti šią šventę kiek įmanoma autentiškiau – su senoviniais ritualais, dainomis ir tradiciniais šokiais. Šventei pasibaigus, atsirado norinčių išmokti ne tik Rasų-Joninių, bet ir daugiau liaudies dainų. Rasa jų turėjo visą kraitį, o Indrė, tų pačių 2015 metų rugsėjį, atvėrė savo namų duris pirmiesiems susibūrimams, kurie virto reguliariais pasisėdėjimais su arbata ir dainomis. Dainuodavo kiekvienam kalendoriniam laikotarpiui būdingas dainas: Vėlinių, Kalėdų, Užgavėnių, pavasario ar Rasų/Joninių. Be to, Rasa ir Indrė mielai organizuodavo tomis progomis atitinkamus renginius, kad su mūsų paveldu supažindintų ir kitus lietuvius, ir ne tik juos.
Po truputį apie šias dainas pasklido garsas ir atsirado pirmieji kvietimai atlikti jas ne tik už stalo, bet ir scenoje. Nuo tada, „Rasomis“ pasivadinusiai folkloro grupei teko įvairiomis progomis koncertuoti ir lietuviams, ir užsieniečiams, o rengti kalėdinius koncertus pačioje Briuselio katedroje tapo kasmetine tradicija.
Iš pradžių buvęs moteriškas kolektyvas, „Rasos“ pamažu virto mišriu, o 2023 m., prisijungus dar daugiau dainingų vyrų, išaugo į „Rasodą“.
Folkloro grupės nariai dažnai keičiasi: pasibaigus laikinoms darbo Belgijoje sutartims, ne vienas grįžta atgal į tėvynę, bet atvyksta naujų žmonių. Todėl ji yra atvira visiems mėgstantiems dainuoti ir norintiems pažinti savo šaknis bei lietuviško paveldo lobyną. Susidomėjusius kviečiame rašyti į folkgrupe.be@gmail.com.
