Belgijos lietuvių kapeliono sveikinimas ir Didžiosios savaitės pamaldos

Mieli Belgijos lietuviai

   Labai džiaugiausi pirmuoju susitikimu su jumis Kalėdų išvakarėse. Atrodė graži tikėjimo ir žmogiškosios bendrystės kelionės pradžia. Bet staiga gyvenimas pasikeitė neatpažįstamai. Užsivėrė valstybių sienos, užsidarė  namų durys, sustojo gyvenimas. Aplink daug baimės, nusivylimo, nežinios… Tačiau gyvenimas nesibaigė. Jis tęsiasi. Ir bendravimas nesibaigia. Jis kitoks, bet tęsiasi. Mus vienija vienas tikslas – įveikti šį laikotarpį.  

     Negalėdamas būti kartu fiziškai, esu su jumis savo dvasia ir malda. Nuoširdžiai sveikinu su šv. Velykomis popiežiaus Pranciškaus žodžiais:  „Viešpats mus žadina, kad mes pažadintume ir atgaivintume savo velykinį tikėjimą. Turime inkarą – jo kryžius mus išgelbėjo. Turime vairą – jo kryžiumi esame atpirkti. Turime viltį – jo kryžius mus pagydė ir apkabino, kad niekas mūsų neatskirtų nuo jo išganingosios meilės. Gyvendami atskirti nuo kitų, negalėdami su kitais susitikti ir pasidalinti jausmais, stokodami daugybės dalykų, dar kartą įsiklausykime į gelbstinčią žinią: jis prisikėlė ir gyvena su mumis. Viešpats nuo kryžiaus mus prašo atrasti mūsų laukiantį gyvenimą, žiūrėti į tuos, kurie mūsų šaukiasi,  atpažinti, stiprinti ir dauginti malonę, kuri yra mumyse. Negesinkime nusilpusios ugnelės (plg. Iz 42, 3). Leiskime, kad ji suliepsnotų viltimi.“

 Apkabinkime Viešpatį, kad apkabintume viltį, – štai kur tikėjimo jėga, kuri išvaduoja iš baimės ir apdovanoja viltimi.

Nuoširdžiai
Jūsų kapelionas
Kun. Rimas Skinkaitis

Velykinio pamokslo tekstas. 

    Šiandien visas krikščioniškasis pasaulis švenčia patį svarbiausią ir reikšmingiausią įvykį žmonijos istorijoje: Dievas sugrąžina į gyvenimą savo Sūnų, kurį žmonės nužudė pakabindami ant kryžiaus. Didįjį penktadienį atrodė, kad velnias ir nuodėmė yra neįveikiami. Kad jie gali ne tik sujaukti žmogaus gyvenimą, bet ir patį Dievą palaidoti. Atrodė, kad tamsybių jėgos galutinai triumfavo. Teisingumas sutryptas, Meilė nukryžiuota, gyvenimas palaidotas, o viltis prispausta kapo akmeniu. Atrodė, kad Dievas sunaikintas. 

     Ir staiga nutiko tai, ko niekas nelaukė ir nesitikėjo. Buvo nuristas mirties akmuo ir gyvenimas išlaisvintas. Kristus – prikeltas. Su juo prisikėlė ir gyvenimas. Atgimė viltis. Tai nuostabus Dievo galios ir jo meilės proveržis bei ženklas. Apaštalas Petras labai aiškiai sako pirmajame skaitinyje: „Dievas jį prikėlė ir leido jam pasirodyti“ (Apd 10, 40). Prikeldamas savo Sūnų iš mirties, Dievas Tėvas visam pasauliui siunčia iškalbingą žinią: Meilė stipresnė už neapykantą ir gyvenimas stipresnis už mirtį. Jėzaus prikėlimas iš mirties yra esminis lūžis žmonijos istorijoje. Jei nebūtų šio įvykio, jei Jėzus būtų likęs kape, – tuomet mes, žmonės, būtume viso labo tik trąša žemei. Tačiau dabar Tėvas prikėlė Jėzų: subjaurotą ir pažemintą nuolankų savo tarną Dievas prikelia, pašlovina ir išaukština. Tai leidžia suprasti, kad mirtis yra bejėgė numarinti Meilę ir Tiesą. Mirtis negali sunaikinti Gyvenimo, kuris yra Dievo dovana. Pasirodo, Gyvenimas nesunaikinamas. Nesunaikinamas, nes jis – Dievo dovana. 

    Šis įvykis, be abejo, kelia nuostabą. Kaip tai įmanoma? Tačiau tai, kas neįmanoma žmogui, įmanoma Dievui. Ir vis dėlto reikia pripažinti, kad Kristaus prikėlimas yra slėpinys. Niekas nematė, kada ir kokiu būdu Dievas Tėvas prikėlė savo Sūnų. Žmonės išvydo tik galutinį rezultatą – tuščią kapą ir gyvą Jėzų. Žmogiškai smalsu, kaip vyko Kristaus prikėlimas, bet Dievas neleido to pamatyti. Yra dalykų, kurių žmogus negali nei matyti, nei suprasti. Bet ne tai svarbiausia. Svarbiausia, kad žmonės vėl sutiko, pamatė ir patyrė, jog Jėzus gyvas. Šią patirtį, kurią išgyveno artimiausi Jėzaus mokiniai, o vėliau ir daugybė kitų žmonių, apaštalas Petras tarsi užantspauduoja tvirtu teiginiu: „Mes esame liudytojai“ (Apd 10, 39). Ir ne tuščias kapas yra svariausias argumentas tikėti, kad Jėzus gyvas. Visais laikais būta skeptikų, maniusių, jog mokiniai pavogė savo mokytojo kūną ir paskelbė melagingą žinią, kad jis prisikėlė. Šios dienos evangelijoje sakoma, kad Petras ir mylimasis mokinys, atėję į kapą, pamatė „drobules ir skarą, buvusią ant Jėzaus galvos, ne su drobulėmis paliktą, bet suvyniotą ir atskirai padėtą“ (Jn 20, 6). Tai rodo, kad galimi „vagys“ neskubėjo, rūpinosi palikti tvarkingas įkapes. Vagiantys taip nesielgia. Jie skuba. Jie netvarko, o dažniausiai viską sujaukia. Dabar kapas dvelkia ramybe. Kaip ir pats Jėzus. Taigi, pati kapo aplinka alsuoja gyvojo Jėzaus dvasia ir ramybe. 

    Svariausias argumentas, skatinantis patikėti Velykų įvykio tikrumu, yra drąsus ir nepalaužiamas mokinių liudijimas, daugelio paženklintas kankinyste. Apaštalas Petras skelbia, kad mokiniai savo akimis matė prikeltą Jėzų. Dar daugiau – jis su jais valgė ir gėrė (plg. Apd 10, 41).  Tai reiškia, kad susitikimas su Prisikėlusiuoju mokiniams padarė tokį įspūdį ir jie buvo tokie tikri, kad Jėzus prikeltas, jog jokie gąsdinimai, kankinimai ir mirties grėsmė nepajėgė pakeisti to, ką mokiniai išgyveno, sutikę gyvą Jėzų. Ši velykinė susitikimo su Jėzumi patirtis tapo sekmadienio ir Eucharistijos šventimo pagrindu. Šv. Jonas Paulius II savo laiške Novo millennio ineunte rašo: „Jau du tūkstančius metų krikščioniškąjį laiką ženklina atminimas tos „pirmosios savaitės dienos“ (plg. Mk 16, 2.9; Lk 24, 1; Jn 20, 1), kai prisikėlęs Kristus dovanojo apaštalams ramybę ir Dvasią (plg. Jn 20, 19–23). Kristaus prisikėlimo tiesa yra pirminis pagrindas, kuriuo remiasi krikščioniškasis tikėjimas (plg. 1 Kor 15, 14), įvykis, sudarantis laiko slėpinio centrą ir kreipiantis į paskutinę dieną – į Kristaus šlovingąjį sugrįžimą“ (35).

     Velykos dovanoja žmonijai galimybę išgyventi meilės vienybę su Jėzumi. Šios vienybės dėka Kristus padeda nuristi širdis, protus ir sąžines slegiančius beprasmybės, baimės ir nevilties akmenis. Ši vienybė dovanoja visiems galimybę būti prikeltiems su Kristumi ir dalyvauti, kaip skelbia apaštalas Paulius antrajame skaitinyje, jo išaukštinime (plg. Kol 3, 1–2). Taigi nuo dabar mes jau nebepriklausome mirčiai ir kapams. Nesame tik trąša žemei. Mums atvertas dangus ir pats Kristus gyva viltimi mus tenai veda. Jis – žmonijos ateitis.

Kun. prof. dr. Rimas Skinkaitis,

Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dėstytojas, 

Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedros rezidentas


Šv. Mišių transliacijos per Lietuvos televiziją 
(Lietuvos laiku)
Per LRT kanalą

  1. Didysis penktadienis – Kryžiaus kelio transliacija iš Romos 22 val. 
  2. Didysis šeštadienis – Velyknakčio liturgija iš Vilniaus katedros 21 val.
  3. Velykinio popiežiaus palaiminimo Urbi et Orbi transliacija 12 val. 

Per LRT Plius kanalą
Didysis ketvirtadienis – paskutinės vakarienės Mišių transliacija – 18 val.

Žemiau pateikiame informaciją apie LRT šiuo metu transliuojamas religinio turinio laidas.

LRT TELEVIZIJA
Sekmadieniais
7.00 val. „Šventadienio mintys“

LRT PLIUS
Sekmadieniais
7.30 val. „Krikščionio žodis“ (rusų k.). Programa apie Lietuvos stačiatikių ir sentikių bendruomenių dvasinius kelius.
7.45 val. „Prisikėlimo liudytojai. Lietuvos kankinystės kelias“.
8.00 val. „Kelias“. Programa apie tradicines protestantų bendruomenes Lietuvoje.

LRT RADIJAS
Kasdien
05.45 val. Mažoji studija. „Dievo žodis. Kasdieniai skaitymai“.
Šeštadieniais
17.05 val. Mažoji studija. „Popiežius ir pasaulis. Septintoji diena“.
Sekmadieniais
17.05 val. Mažoji studija. „Kultūra ir religija“.

LRT KLASIKA
Kasdien
06.07 val. Vatikano radijas.
Šiokiadieniais 06.27 val. Mažosios studijos laidos:
„Kultūra ir religija“ – pirmadieniais
„Muzikos menas“ – antradieniais
„Noriu tikėti“ – trečiadieniais
„Poetiniai skaitymai“ – ketvirtadieniais (paskutinį mėn. ketvirtadienį – „Druska“)
„Daug buveinių“ – pirmą ir trečią mėn. penktadienį

Iniciatyvos internetu:

Facebooktwitterredditpinterestlinkedinmail

Be the first to comment

Leave a Reply

Your email address will not be published.


*