Pakalbėkime? Pakalbėkime apie toleranciją, Stambulo konvenciją ir partnerystę

Kovo 19 dieną Briuselio debatų klubas pakvietė bendruomenės narius ir užsienio lietuvius į šiuo metu ypač aktualią ir aštrių vertinimų Lietuvoje susilaukiančią diskusiją tolerancijos, žmogaus teisių bei LGBT partnerystės klausimais. Diskusijoje dalyvavo kviestiniai svečiai iš Lietuvos: LRS narys ir Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, režisierius, filmo Advokatas kūrėjas Romas Zabarauskas, Lietuvos žmogaus teisių centro atstovė Jūratė Juškaitė bei 30 užsienio lietuvių iš Belgijos, Italijos, Airijos, Nyderlandų, Danijos, Vokietijos, Lietuvos, Kanados bei JAV.

Moderatoriaus Andriaus Avižiaus užmegztas pokalbis iškart tapo atviras ir jautrus, nes prisistatydami svečiai nevengė paliesti ir savo asmeninių istorijų, atvedusių juos į aktyvių LGBT teisių gynėjų gretas politikoje bei mene. Plačias diskusijas Lietuvoje pastaruoju metu paskatino naujų progresyvių politinių jėgų, tokių kaip Laisvės partija su užsienio lietuvių išrinkta Aušrine Armonaite, atėjimas į valdžią. Svečių teigimu, LGBT teisių ir partnerystės klausimai ilgą laiką visuomenėje buvo tarsi pūlinys, bet jeigu jie bus išspręsti, tai, anot pašnekovų, bus ženklas, jog visuomenė geba išgliaudyti savo problemas ir sukurti saugumą visiems jos nariams.

Diskusijos svečiai gilinosi į homofobijos, netolerancijos problemas bei jų sprendimų būdus, žvelgdami per savo profesijos prizmę. Režisierius Romas Zabarauskas, pasidžiaugė savo filmo Advokatas sėkme, mat šis filmas, pasakojantis apie sudėtingą žmogaus teisių advokato bei sirų pabėgėlio meilės istoriją Belgrade, sulaukė daug dėmesio bei buvo pakviestas net į 25 tarptautinius festivalius. Režisierius meniškai jautriai palietė dvi skaudžias, homoseksualų santykių bei pabėgėlių teisių, problemas. Jūratė Juškaitė, bendrai vertindama žmogaus teisių situaciją Lietuvoje, susitelkė ties sisteminiu visuomenės nenoru ar net kietakaktiškumu sprendžiant jautrias problemas, tokias kaip smurtas prieš moteris, socialinė negalia, neapykantos kurstymas, neįgaliųjų ir mažumų teisės, homofobija bei ksenofobija. Tai ypač išryškėja socialinės žiniasklaidos erdvėje, kurioje dažnai žodžio laisvė įtvirtinama lygiateisiškumo sąskaita, nepaisoma etinių standartų. Įstatymais reguliuoti šiuos klausimus reikia griežtai nustatant atsakomybę, bet tuo pačiu nesubanalinant problemų, nepaliekant jų spręsti per švelniomis nuostatomis. Tomas V. Raskevičius visgi teigė esantis optimistas ir labiau tikintis žmonių gerumu. Jo nuomone, įstatymas turi būti ne tik taisyklė, bet ir švietimas, o pasikeitimas nuomonėmis leidžia pliuralistinei visuomenei tobulėti.

Dalyvei iš Dublino paklausus, kaip palaikantieji LGBT iš užsienio gali padėti siekiant lygybės įtvirtinimo, diskusija pasisuko link paramos sprendimų paieškų. Pašnekovai pabrėžė, kad svarbu ne tik finansinė parama ar lėšų rinkimo kampanijos, reikia stipresnių žmogiškųjų išteklių. Ne tik laikyti koją tarp pravertų durų, bet ir bandyti jas praverti plačiau, pristatyti drąsiai savo poziciją tiek dėl partnerystės, tiek įvaikinimo klausimų, siekti sisteminio pokyčio per švietimą, mokyklų programas, savanorystę, NVO veiklą, rengti viešas diskusijas per LRT, rodyti filmus, dokumentiką (Nepatogus kinas). Reikia rodyti realaus skirtingų žmonių darnaus sugyvenimo pavyzdžių, nes gyvenimas su mažumomis, su kitokiais yra kasdienybė. Suasmenintos istorijos gali padėti keisti nuomonę. Užsienio lietuviai visada gali rašyti savo kilmės vietos politikams bei atkreipti jų dėmesį į aktualias lygiateisiškumo problemas, pasisakyti už partnerystę ar dvigubą pilietybę. Paminėta ir kitų šalių, Airijos, Italijos praktika, kai švenčiamos Pride dienos, LGBT laisvės Europos Sąjungoje diena, darbo teisėje įtvirtinti mokymai apie įvairovę bei lygybę – visai tai padeda visuomenei tapti atvirai.

Atsisveikindami svečiai palinkėjo nepamiršti, kad mes, užsienio lietuviai bei diplomatai transliuojame kitoms valstybėms savo šalies įvaizdį, tad turime siekti, kad jis ir realybėje būtų atspindys tikros demokratijos, kurioje gerbiamos visų teisės, užtikrinamas žmogaus orumas ir suteikiamos vienodos galimybės. Pabaigoje nuskambėjo vaizdinga ir emocionali, Meksikoje tautosaka tapusi citata: tie, kas nori mus užkasti, nežino, kad mes sėklos. Mes, aktyvūs Belgijos ir kitų šalių lietuviai, galime ir turime skleisti pažangias idėjas ir puoselėti tolerancijos sėklas, kad jos netruktų sudygti ir duoti vaisių – sukurtų atvirą ir brandžią visuomenę, kurioje gerai jaučiasi ir klesti visi. Diskusijos vaizdo įrašą galite peržiūrėti čia .

Facebooktwitterredditpinterestlinkedinmail

Be the first to comment

Leave a Reply

Your email address will not be published.


*