by Belgijos mieste Lježe stovi kalkakmenio vienuolynas baroko fasada. Tai – Lježo Švč. Mergelės Marijos Taikos abatija, įkurta 1627-aisiais metais. Jame gyveno ir dvasiškai ugdėsi vienuolės benediktinės. Kelios jų buvo lietuvės atvykusios tarpukariu.
Po pirmojo pasaulinio karo, iš Lietuvos į Belgiją atvyko kelios seserys benediktinės, vėliau po antrojo pasaulinio karo prie jų prisijungė lietuvaitės iš JAV. Jos atvažiavo neturėdamos nei pažinčių, nei prancūzų kalbos įgūdžių. Belgijos Marcelės Kubiliūtės kuopa, vedama noro prisiminti mūsų tėvynės seseris, 2024 m. apsilankė Lježo vienuolyne ir ten sutiko vienuoles, pažinojusias lietuvaites. Vienuolės maloniai dalinosi prisiminimais ir apibūdino lietuves seseris kaip itin darbščias ir geraširdes. Viena belgė benediktinė prisimena, kaip viena lietuvė sesuo atvyko į jų vienuolyną traukiniu tik su vienu popierėliu, ant kurio buvo užrašytas benediktinių vienuolyno adresas. Lietuvė sesuo vis kiekvienoje stotyje parodydavo adresą, o vietiniai žmonės jai padėdavo ir parodydavo teisingą kryptį, kad ji iš Lietuvos pasiektų Lježą.
Lietuvės seserys Lježe ilgėjosi Lietuvos. Tai ypač pasimatė po antrojo pasaulinio karo į Belgiją atvykus lietuviams iš Vokietijos pabėgėlių stovyklų. Vienuolės lietuvės rengė vaikus Pirmajai Komunijai, savo salėje leisdavo lietuviams rengti šventes. Belgijos lietuvių laikraštyje “Gimtoji Šalis” aprašyta kaip benediktinių vienuolyne Lježe buvo surengta šventė pirmųjų kun. Jono Dėdino aukojamų Mišių proga, kuomet lietuvaitės salę papuošė lietuviškom spalvom bei rūtom. Nuo to karto kun. Jonas Dėdinas ragino lietuvius Belgijoje pas seseris įsigyti rūtų sėklų ir jas auginti savo darželiuose prisimenant Lietuvą:
Ištrauka iš Gimtoji Šalis Nr 24 – 1949/12/31
Rūtų propaganda. – Kun. J. Dėdinas, studijuojąs Liuvene, yra paskirtas lietuviu studentu skautų tremtinių Dvasios Vadu. Vokietijoj einąs laikraštis „Vytis” skelbia savo Dv. Vado inicijatyvą auginti rūtas tremtyje. Seselės benediktinės, (lietuvaitės) kurios iš seno augina rūtas, Liježe sutiko duoti sekly.
Dauguma seserų likusių gyventi Belgijoje čia ir mirė. Kelios seserys po Antrojo pasaulinio karo išvyko į Jungtines Valstijas. Mirusios seserys ilsisi Rutten kapinaitėse, kur Belgijos ateitininkai apsilankė 2025m. lapkritį. Ten kuopos nariai susidomėję tyrinėjo vos įskaitomus paminklus ir rado 9 palaidotų seserų. Ant jų kapų uždegė po žvakelę, sukalbėdami maldą ir dar kartą jas prisimindami.
Šios seserys palaidotos Rutten kapinaitėse:
- s. Gerardine Tilvikas 1886 – 1969
- s. Constance Rudaite 1894 – 1978
- s. Marie Placide Asnauskaitė 1908 – 1936
- s. Josephine Martinkaitė 1901 – 1976
- s. M. Emanuel Gudyskaitė 1900 – 1956
- s. M. Bernadette Barzdaitė 1891 – 1959
- s. Etienne Pečiulaitytė 1889 – 1981
- s. M. Jeanne Kazragaitė 1884 – 1980
- s. M Antonia Sabaliauskaitė 1897 – 1980
Užrašė Amelija Pateckytė ir Jurgita Žemaitytė
