by Rugsėjo mėnesį Belgijos lietuvių keliautojų klubas švenčia 15-ąsias veiklos metines. Džiugu, kad tiek išsilaikėme! Per tuos 15 metų paruošėme apie 160 žygių, plėtėme kelionių geografiją ir keliavimo būdus, labai išaugome. Su mumis keliavo daugybė tautiečių ir jų draugų kitataučių. Malonu, kad mūsų Klubas jau žinomas už Belgijos ribų, kad neretai į žygį ateina tik ką čia atvykę lietuviai ir džiaugiasi ne tik iš arčiau pamatę šalį, bet taip pat užmezgę naujų pažinčių, radę atsakymų į kai kuriuos rūpimus klausimus, sužinoję apie mūsų bendruomenę.
Kadangi visus tuos 15 metų buvau susijusi su Klubu ir pirmuosius dešimtį metų koordinavau jo veiklą, norėčiau prisiminimais „pereiti“ per tuo metus ir nušviesti svarbiausius mūsų Keliautojų klubo įvykius pristatydama žmonės, kurių dėka jis gyvuoja.
Trumpa Klubo istorija
Laikas bėga, viskas užsimiršta… Vis dažniau sulaukiu klausimo, kaip mūsų Klubas atsirado. Pradžia buvo paprasta ir visai neromantiška. 2009 m. balandį Bendruomenės taryba (tuometinis pirmininkas Arnoldas Pranckevičius) internetu išplatino anketą su pasiūlymu pagal pomėgius aktyviai ar pasyviai įsijungti į įvairiausias galimas bendruomenės veiklas. Jų sąrašas buvo ilgas ir ne visos jų išvydo dienos šviesą… Netrukus Dalia Kabašinskaitė, tuomet atsakinga už bendruomenės kultūrinės veiklos organizavimą, sukvietė anketoje pasirinkusius aktyviai dalyvauti su Belgijos pažinimu susijusioje veikloje. Atėjome keturios moterys: aš, Aistė Rutkauskaitė (dabar Grubliauskienė), Lina Grėbliūnienė ir Vitalija Kvedaraitė. Kadangi jau keletą metų žygiavau su viena belgiška grupe ir buvau pajutusi, koks puikus laisvalaikio užsiėmimas yra keliavimas pėsčiomis, pasiūliau steigti žygeivių grupę. Kaip turinti šiokią tokią patirtį, apsiėmiau koordinuoti jos veiklą. Nutarėme pasivadinti Belgijos lietuvių keliautojų klubu ir pamėginti per mėnesį, išskyrus gal porą vasaros mėnesių, surengti po vieną žygį.
2009 m. rugsėjo 26 d. išėjome į pirmąjį 15 km žygį iš Damme netoli Briugės. Suvažiavo nemažai žmonių. Puikus oras, nuostabi vieta, žygiavome su dainomis – buvo tikrai smagu!
Prasidėjus rudeniniams orams žygeivių sumažėjo, tačiau įsipareigojimą vykdėme ir kas mėnesį tautiečius pakviesdavome pakeliauti. Šaltuoju metų laiku tenkindavomės 7–10 km pažygiavimais, labai nenutoldami nuo Briuselio – Soignes miškuose, palei La Hulpės ar Gaasbeeko pilis, Waterloo mūšio vietose. Orams atšilus pavažiuodavome toliau ir ilgesniems ėjimams – į sodų kraštą Limburgą obelų žydėjimo metu, po tuomet dar prieinamą Zwin draustinį ar La Panne kopas pajūryje, La Han-sur-Lesse, Viroinval, Sart-Les-Spa Ardėnuose. Įsiminė pirmieji „miesto“ žygiai Gente, Lježe, Namiūre ir Spa, pirmoji išvyka už Belgijos ribų po Baarle miestelio – dviejų valstybių, Olandijos ir Belgijos, – teritoriją, žygis po mėlynai nuo sužydusių hiacintų nusidažiusį Halės mišką, žygis Hoegaardeno apylinkėse su ekskursija alaus darykloje, iš kurios išėjome apdovanoti skardinėmis tik pradėto gaminti Hoegaardeno Rozė… Visų nesuminėsi!
Laikui bėgant žygiai ilgėjo, tapo sudėtingesni, pamažu atsirado tradicijos – kalėdiniai žygiai, vadinamieji „kariniai“, Nepriklausomybės dienai ar Kovo 11-ajai skirti žygiai. Nuo 2011 m. pradėjome keliauti dviračiais, nuo 2013 m. – slidėmis. Šią vasarą išbandėme baidares… Minėdami Lietuvos nepriklausomybės 100-metį, paruošėme dviejų dienų renginį ir simbolinius 100 km įveikėme kombinuotai – dviračiais ir pėsčiomis. Praėjusiais metais buvo surengtas trijų dienų žygių savaitgalis – daug ištvermės iš keliautojų pareikalavusi išvyka į Ardėnus.
Žmonės, kurių dėka Klubas gyvuoja
Turime tikrai pasišventusių entuziastų būrelį, be kurių nieko nebūtų. Iš pirmųjų organizatorių susirinkimo mūsų gretose nebeliko tik Vitalijos Kvedaraitės. Nuo jos organizuotos išvykos į Tournai prasidėjo mūsų kalėdinių žygių tradicija. Po kelių metų atsitraukimo į aktyvo, tai yra į ruošiančiųjų žygius arba gidų būrį 2017 m. sugrįžo Lina Grėbliūnienė. Visai nuo klubo nenutolo ir vieni pirmųjų vedę grupes Aistė ir Julijus Grubliauskai – tikimės, kad paauginę šeimą jie vėl aktyviai įsijungs į mūsų veiklą. Be kelių drauge su Julijumi vestų žygių pėsčiomis ir dviračiais ir pagalbos juos organizuojant kitiems, didelis Aistės nuopelnas yra Keliautojų klubo feisbuko svetainės idėja ir jos sukūrimas. Jai atsiradus tapome labiau matomi ir žinomi, žymiai išaugo keliautojų skaičius žygiuose. Klubo feisbuko grupėje šiuo metu yra virš 1100 narių! Julijus žiemą seka orų ir sniego prognozes ir, jei tik atsidaro trasos Ardėnuose, mus išveda į labai populiarų ir keliautojų laukiamą slidinėjimo žygį. Ačiū jam už tai! Na, dar laikausi Klube ir aš 😊.
Kas 2010 m. dalyvavo Roberto Pagorelio pasiūlytame žygyje Baarle, Belgijos intarpe Olandijoje, tikrai nepamiršo susitikimo su jo bičiuliu, vietinės radijo stoties vedėju – kontrabandininku Franku. 2011 m. Robertas suorganizavo pirmąjį mūsų žygį dviračiais. Džiaugiamės, kad jis po nemažos pertraukos sugrįžo į mūsų klubą. Tiesa, iki šiol tik kaip keliautojas… Šiuo metu Robertas nusitaikęs į „platesnius vandenis“ – keliauja toli ir tai užima daug laiko. Bet mes laukiame ir tikime, kad Roberto išradingumas vėl pasireikš mūsų klube.
Nuo 2012 m. su mumis Gintaras Marijauskas. 2012–2016 m. jis suorganizavo nemažai įsimintinų žygių dviračiais: tulpėmis pražydusiais Olandijos keliais, dieninį-naktinį žygį iš Jėzus-Eik, žygį iš La Louviere palei kanalus su ekskursija ir kėlimusi Strepy-Thieu laivų keltu, važiavimą Žaliuoju žiedu aplink Briuselį. Gintaras iniciavo ir kasmetinį mūsų keliavimą taip vadinamuose „kariniuose“ žygiuose. Šiuos tikrai įdomius ir nelengvus žygius, atkuriančius II pasaulinio karo atmosferą, Ardėnų mūšiams atminti organizuoja Karinės atminties draugija, tačiau, įsijungiant didele grupe, organizacinio darbo yra nemažai. Gintaras vadovavo Klubui nuo 2019 m. pavasario iki 2023 m. rugsėjo. Tai apėmė didelę dalį COVID epidemijos laikotarpio, kai įsigudrinome organizuoti žygius nuotoliniu būdu, per klubo FB svetainę išsiųsdami pasiūlymus, žemėlapius ir maršrutų aprašymus.
Bent keli žygiai buvo organizuoti kviestinių gidų. Vienas pirmųjų buvo belgas Marcel Stelzer , kuris mums aprodė savo miestą Lježą, išvedė į žygį gražiame Herve regione iš Val-Le Dieu vienuolyno. Žygį iš ten ruošiamės pakartoti, tik jau be Marcelio, kurio, deja, nebėra… Įsimintinas savo ryškiu socialiniu atspalviu buvo 2013 m. Dalios Kabašinskaitės vestas žygis po Briuselio Floreal kvartalą. Neužmirštamas ir 2015 m. įvykęs pirmas ilgas, labai sportiškas Jurgitos Stasiukaitytės 26 km žygis maršrutu Dinantas-Gendronas. Tuo laikotarpiu porą-trejetą kartų prisijungėme prie Groene Halte (Žalioji stotelė) organizuojamų žygių, kurių principas – nuvažiavimui ir grįžimui naudotis tik visuomeniniu transportu. Buvo labai netikėta, bet malonu, kai atvažiavę traukiniu į Melreux stotį, iš kur turėjome žygiuoti link mažiausio Belgijos miestelio Durbuy ir toliau, buvome sutikti su vaišėmis ir orkestru. Pasirodo, tai buvo naujo SNCB inicijuoto žygio inauguracija! Tuo pačiu norėtųsi priminti ir visų pamėgto lietuvių draugo, Leuveno katalikiškojo universiteto dėstytoje Hugo Verkest organizuotą pėsčiųjų žygį po jo mylimą Briugę, jo vestą ekskursiją Leuvene. Jo dėka sužinojome apie senus ekonominius Lietuvos ryšius su šiais kraštais!
2015 m. į įspūdingą žygį Liuksemburgo „Mažojoje Šveicarijoje“ išvedė Jurgita Bučytė, viena iš ištikimiausių klubo aktyvo narių, ypač daug prisidėjusi prie 100 km žygio ruošimo. Galime pasidžiaugti, kad po kelių metų gyvenimo kitoje šalyje Jurgita vėl su mumis ir galime tikėtis naujų jos iniciatyvų ir kvietimų į dar „neatrastas“ vietas.
2015 m. į Klubą, o po metų į gidų gretas įsijungė Dalia Zdanevičiūtė. Dalia sugeba kurti atmosferą! Ypač laukiami yra jos organizuojami kalėdiniai žygiai. Tarp įsimintiniausių – 2017 m. gruodį jos (drauge su Jurgita Bučyte) vestas žygis Monschau (Vokietija) apylinkėse, pabaigoje aplankant stiklo pūtikų dirbtuves ir spalvingą Monschau kalėdinę mugę. Po metų grįžome ten pat, tik jau kitokiam žygiui – pasigrožėti žydinčiomis laukinių narcizų pievomis. Dalios ir Gintaro iniciatyva buvo ruošiamas didysis 2018 m. 100 km renginys, Kovo 11-ajai skirti kasmet kilometru ilgėjantys žygiai. Nuo 2023 m. sezono pradžios Dalia perėmė Keliautojų klubo vairą. Juntami pokyčiai – Dalia sumodernino mūsų registravimosi į žygius ir kooperavimosi atvažiuojant į jų vietą būdą, o 2023 m. balandį pirmąsyk pakvietė ilgam savaitgaliui į Florenville prie Semois upės, į daugiadienį žygį, kurio metu aplankėme žymųjį Orvalio vienuolyną.
Bet vėl grįžtu į praeitį…
2017 m. į žygį per tris šalis (Belgija-Liuksemburgas-Vokietija) mus pakvietė buvę aktyvūs klubo nariai Aleksandras ir Rasa Čyrai, tapę liuksemburgiečiais. Keliavo jau visa keturių asmenų šeimynėlė, dvynukės Paula ir Luka ant tėvelių pečių. Įdomu, kad į pirmąjį žygį su mumis jos buvo „išėjusios“ būdamos dviejų mėnesių :). Aleksandras, kuris šiuo metu vadovauja Liuksemburgo lietuvių bendruomenei, nepamiršo mūsų iki šiol – neseniai grupė mūsų žygeivių dalyvavome jų organizuotame žygyje aplink Liuksemburgo miestą. Tiesa, dėl laiko stokos viso jo neapsukome, bet nuėjome tikrai nemažai. Buvo naudinga susipažinti su kaimyninės šalies lietuvių žygeivių klubo veikla. Gal ateityje pavyks organizuoti ir bendrą abiejų klubų žygį?
2017 m. į pirmą savo organizuotą žygį pakvietė seniai keliaujanti Vita Račkauskaitė. Vita gerai pažįsta Ardėnus ir visą Belgiją ir yra tylioji Klubo „darbininkė-bitelė“, pateikianti įdomių pasiūlymų, padedanti ruošti skelbimus, registruoti dalyvius, administruojanti feisbuko svetainę, nuolat patalpinanti į ją visiems naudingos informacijos keliavimui. Vita beveik kasmet organizuoja po žygį ir veda mus kažkuo ypatingomis vietomis – ar tai būtų Notre Dame de Banneux šventykla, ar Huy su jo budistų centru ir pagodomis, ar viena stačiausių Belgijoje dviratininkų „siena“.
Tais pačiais metais prie mūsų vėl prisijungė Lina Grėbliūnienė. Įsiminė jos vesti žygiai Nimes-Couvin su įspūdinga kalkine ,,Šunų“ įgriuva, neseniai, praėjusį pavasarį, organizuotas žygis iš Houyet netoli Dinanto.
Įdomiai pakeliavome su Henriku Šarkūnėliu. Gaila, kad šis aistringas keliautojas tik laikinai gyveno Belgijoje, tačiau per porą metų organizavo gal 3 puikius žygius dviračiais, kombinuotus su pakeliavimu upėmis laivais. Vienas jų – 60 km lapkričio mėnesį iš Antverpeno į Doelį, atominės elektrinės šešėlyje stūksantį žmonių paliktą kaimą. Nepamirštamas grįžimas, kai jau temo, šalo, o mes kiek pasiklydome ir atrodė, kad nebespėsime į paskutinį laivą grįžimui į Antverpeną. Bet viskas, kaip visad, baigėsi gerai!
Didžiausias 2018 m. ir viso mūsų Klubo veiklos renginys – dviejų dienų 100 km žygis dviračiais ir pėsčiomis Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui paminėti. Organizuojant sudėtingą jo programą dalyvavome visi – Gintaras, Dalia, Jurgita, Aistė, Julijus, Vita, aš. O darbo buvo daug – pradedant Klubo ir įvykio emblemų kūrimu, marškinėlių ir apsauginių liemenių dviratininkams užsakymu, informacijos platinimu, svečių kvietimu, maršrutų kūrimu, jų tikrinimu ir etapų laikų suderinimu, susitikimų Dufelyje, Leuveno universitete, vakarienės tarpiniame punkte, Neerijse, organizavimu. Žygis buvo tikrai populiarus, jame dalyvavo daugybė tautiečių – vieni žygiavo, kiti važiavo, dar kiti su šeimomis laukė mūsų grįžtančių. Sekmadienio pavakary dideliu būriu su vėliavomis ir dainomis atžygiavome į ypač šventišką, tą dieną be mašinų, Briuselį, kur buvome šiltai sutikti Ambasados kiemelyje.
Ta proga norėtųsi nuoširdžiai padėkoti Renaldai Šimkutei, kuri ne tik sukūrė emblemą minėto jubiliejinio renginio marškinėliams, bet kiek anksčiau ir nuotaikingą Klubo logotipą. Gera naujiena – netrukus savo kuprines ar striukes papuošime Renaldos sukurtu antsiuvu.
2019 m. prie mūsų prisijungė Laimutė Vaserienė ir Peteris (Petrus) Wuyts. Jie mums padėjo geriau pažinti savo kraštą Limburgą, tai pėsčiomis, tai dviračiais vesdami per žydinčius viržynus, Lomelio Sacharą, parodydami fantastiško dydžio moliūgų konkursą Kasterlee, pravažiavimą per ežerą žemiau vandens paviršiaus prie Hasselto. Ypač įsimintinas buvo jų organizuotas žygis dviračiais iš Belgijos į Olandiją, aplankant Kinderdijko malūnus, kažkada naudotus vandens lygiui reguliuoti. Jie suorganizavo ir pirmąjį paaugliams skirtą žygį de Schorre parke netoli Boomo.
Porą sezonų ne tik aktyviai dalyvavo žygiuose, bet ir talkininkavo juos organizuodamas Andrius Kriščiūnas. Jo paruoštame žygyje Rocheforte tuoj po COVID karantino atšaukimo dalyvavo rekordinis dalyvių skaičius – 50. Tuomet visi buvo taip išsiilgę žygiavimo drauge ir gyvo bendravimo!
Vienas paskutiniųjų atėjusių mums į pagalbą – Mindaugas Žaliaduonis-Green. Mindaugas – ilgų distancijų greito ėjimo asas. Taigi, su juo einame arba labai greitai, kaip nesibaigiančiais kalneliais ir laiptais aplink Nisramonto ežerą, arba labai ilgas distancijas, kaip jo vedami žygiai Kovo 11-ajai paminėti – kiek metų atkurtai Lietuvos nepriklausomybei, tiek kilometrų. Paskutinį sykį ištvermingiausieji ėjo 34 km. Kitais metais jų laukia jubiliejiniai 35 km!
Paskutinis praėjusio sezono žygis vyko baidarėmis. Ačiū už jį ištikimai mūsų žygeivei, deja, ir vėl palikusiai Belgiją, Žanai Terasei. Buvo smagu, kad viduryje vasaros ir atostogų į liepos mėnesį organizuotą žygį susirinko net 35 keliautojai. Tikimės, kad tai taps nauja tradicija ir naujo keliavimo būdo pradžia!
Norėtųsi pasidžiaugti, kad nors žygius ruošiame atskirai, tas vadinamas Klubo aktyvas esame tarsi draugų būrelis – pasitariame, kai reikia vienas kitam padedame, o susirinkę aptarti sezono planų drauge ir pažygiuojame. Ta proga norėtųsi paraginti mėgstančius keliauti – ateikite pas mus, prisijunkite prie žygių organizavimo! Pasidalinkite su kitais tuo, ką matėte ir patyrėte, pasidalinkite idėjomis, o mes stengsimės padėti jas įgyvendinti.
Keliautojai
Pradžioje mėginome vesti žygių dalyvių sąrašus, tikėjome, kad susiformuos kažkas panašaus į klubą su nuolatiniais nariais. Bet vėliau supratome, kad tai daryti netikslinga. Mūsų keliautojai juk labai keičiasi – į žygius ateina ne tik Belgijoje ilgam įsikūrę žmonės, bet ir trumpam atvykę stažuotojai, studentai, tik protarpiais Belgijoje įvairiose srityse besidarbuojantys tautiečiai. Malonu, kad mus jau žino, kad dažnai į mūsų feisbuko svetainę užsirašo ir į žygius ateina žmonės, apie klubą išgirdę iš buvusių keliautojų. Sunku, bet tenka išsiskirti su ilgokai keliavusiais dėl pasibaigusių kontraktų, diplomatinės kaitos… Dabar pavardes užrašome nebent praktiškiems tikslams – nuvažiavimo organizavimui, pietų, jei tokie planuojami, užsakymui. Viena tik galima pasakyt – mes nuolat augame. Yra ištikimiausiųjų būrelis, kurie gal ne nuolat, bet epizodiškai dalyvauja žygiuose nuo pat klubo atsiradimo. Kai kuriems su mumis keliavusiems, tikriausiai, mūsų žygių nebepakanka, jų horizontai tapo platesni. Viliuosi, kad tarp jų yra tokių, kurie žygiavimo skonį pajuto su mumis. Ir tai svarbiausia. Juk jau užaugo su mumis pradėję eiti vaikai, kuriuos atsivesdavo tėvai. Tėvai dar eina su mumis, o tiems vaikams jau kitokių žygių reikia – su savais draugais ir savais iššūkiais.
Ar pažinome geriau Belgiją?
Be abejo! Savo pėsčiųjų ir dviračių maršrutais ir Flandriją su jos pajūriu išmaišėme, ir Valoniją, ypač jos Ardėnus, ir vokiškajame krašte pabuvojome. Gal mažiau tik pietvakarinėje šalies dalyje keliavome. Susipažinome su svarbiausiais šalies miestais Gentu, Briuge, Leuvenu, Mechelenu, Aalstu, Lježu, Namiūru, Antverpenu. Belgijos nepakako, iškeliavome ir už jos ribų – pasiekėme artimesnes įdomias Olandijos, Vokietijos, Liuksemburgo vietas. Iki šiol dar tik į Prancūziją organizuotai nebuvome nukeliavę, bet tikrai nuvyksime ir ten. Planuojame tęsti baidarių žygius, paversti tradicija „daugiadienius“ žygius.
Kiekvieno žygio metu atsipalaiduojame po savaitės darbų, gerai pajudame gamtoje, pasisemiame įspūdžių, įgyjame naujų pažinčių, pabendraujame. Dalyvių šypsenos atsisveikinant – o jų paprastai netrūksta – yra geriausias atlygis ir motyvacija mums, Klubo aktyvui, tęsti savo veiklą. Štai todėl gražaus Klubo gimtadienio proga norėčiau palinkėti daug energijos keliautojams, gražių iniciatyvų aktyvui, ilgiausių metų mūsų Keliautojų klubui ir tuo pačiu visus pakviesti ateinantį šeštadienį, rugsėjo 28 d., į jubiliejinį žygį Damme, iš kur prieš 15 metų iškeliavome pirmą kartą.
Informaciją apie mūsų rengtus ir rengiamus žygius galite rasti Klubo feisbuko grupėje (Belgijos lietuvių keliautojų klubas), o atrinktas visų mūsų žygių nuotraukas pažiūrėti čia: Galerija – BLB – Belgijos Lietuvių Bendruomenė (belglietuviai.eu).
Autorė Rūta Knizikevičiūtė
