by Parengė Evaldas Labanauskas.
Nebuvo Briuselyje nei vieno didesnio protesto prieš Rusijos agresiją Ukrainoje, kur tarp gausybės įvairių šalių vėliavų nesimatytų ir Lietuvos trispalvės. Belgijos lietuvių bendruomenė aktyviai įsitraukė ne tik į mitingų organizavimą, bet ir į humanitarinės pagalbos tiekimą Ukrainai.
Bendruomenės susivienijo
Belgijos lietuvių bendruomenės valdybos sekretorius Laurynas Gerikas šiuo metu yra Lietuvoje – strigo dėl COVID, tačiau aktyviai dirba tiek su pagalba pabėgėliams Lietuvoje, tiek su Belgijos lietuvių pagalbos organizavimu Ukrainai.
„Konkrečiai kalbant, padedu organizuoti informacinę sklaidą ir ryšius su ukrainiečių, latvių, estų, sakartvelų bendruomenėmis“, – teigė jis.
Pasak aktyvaus Belgijos lietuvio, prasidėjus Rusijos agresijai visos bendruomenės pasirodė esančios stiprios ir vieningos. Tarkime, ukrainiečiai turėjo daug įvairiausių skirtingų organizacijų, bet sugebėjo susivienyti ir dabar veikia, kaip viena jėga.
„Iki karo net mūsų europarlamentarai nuogąstavo, kad ukrainiečius teks tempti, stumti, raginti. Ir nė velnio – dabar intensyviai, pilnu tempu varo“, – sakė jis.
L. Gerikas pasakojo, kad visos ekspatriantų bendruomenės įsitraukė į protestus ar humanitarinės pagalbos rinkimą Ukrainai, gal tik atrodo, jog baltarusių bendruomenė kažko bijo, labai atsargūs, bet „suprantama, matyt, labai daug giminių Baltarusijoje likę ir jie baiminasi dėl jų“
Anot L. Geriko, rusų bendruomenės, kurios Belgijoje vienija nuo senųjų imigrantų, atvykusių komunistams užėmus valdžią Rusijoje, palikuonių iki naujųjų atvykėlių, laikosi pakankamai atokiai, bet rusai ateina į protestus, demonstruoja savo pritarimą taikai, nesutikimą su Putino politika. Išties, per mitingus Briuselyje buvo matyti plakatų su užrašais: „Mes rusai, bet mes prieš karą!“
„Kokiais jausmais ar motyvais jie vadovaujasi – aš nežinau. Su jais reiktų sėstis ir kalbėtis, bet nuėjus į jų „Facebook“ grupę „Rusai Belgijoje“ matosi, kad jie ten pakankamai daug turi vatos, nors pagrinde pasisakymai prieš karą, už taiką, „senis bunkeryje išprotėjo“ ir t.t.“, – kalbėjo L. Gerikas.
Komunikacija tarp bendruomenių vyksta „Signal“ aplikacijos grupėje, taip pat elektroniniais laiškais.
Lietuviai išsiuntė visą vilkiką pagalbos
Vis dėlto mitingų organizavimas – tik dalis tiek lietuvių bendruomenės ir kitų bendruomenių Belgijoje veiklos dalis. Aktyviai koordinuojamas paramos organizavimas, rinkimas, perdavimas.
„Dabar su ukrainiečiais jau atidirbome labai efektingą schemą: jie šalia „Atomium“, EXPO kvartale turi logistikos sandėlį ir ten viską suvežame, o jie iškart viską paskirsto ir veža į Ukrainą. Kasdiena vienas-du pilni vilkikai išvyksta į Ukrainos pusę. Srautas yra didelis“, – pasakojo L. Gerikas.
„Lietuviai Belgijoje jau surinko visą vilkiką reikiamų daiktų ir išsiuntė“, – pridūrė jis.
Pasak Belgijos lietuvių bendruomenės valdybos sekretoriaus, aktyviai į pagalbos Ukrainai organizavimą įsitraukė mažiausiai pora dešimčių Belgijoje gyvenančių lietuvių.
„Bet vyksta ir darbas, kurio niekas nemato: intensyvus darbas su europarlamentarais, vietos politikais, eiliniais belgais“, – pažymėjo jis.
Šiuo metu toliau renkama ir vežama humanitarinė pagalba, keičiasi tik poreikiai. „Dabar šiltų drabužių reikia vis mažiau. Bet atsirado didelis poreikis ryšio priemonėms, palydoviniams telefonams, „Starlink“ stotelėms ir pan.“, – kalbėjo L. Gerikas.
Kaip gali padėti Belgijos lietuviai
Briuselyje jau surengta mažiausiai keturi dideli protestai prieš Rusijos agresiją, sekmadienio protestas buvo tikriausiai didžiausias. Pasak organizatorių protesto kolonoje susirinko aštuoni tūkstančiai žmonių. Kaip ir ankstesnių protestų metu, tarp vėliavų jūros matėsi ir trispalvės ar vėliavos su Vyčiu.
Trečiadienį, 2022 m. kovo 2 d., įvyko protestas prie Europos Parlamento, kuriame taip pat aktyviai dalyvavo lietuviai, pasisakė europarlamentarai iš Lietuvos ir kitų ES šalių.
L. Geriko teigimu, kažkokio protestų tvarkaraščio nėra, bet jų Briuselyje, tikėtina, bus ir daugiau, nes situacija Ukrainoje tikrai negerėja. Esą dabar protestų organizavimą perėmė ukrainiečių bendruomenė, bet kitos irgi aktyviai prisideda.
„Surengti mitingą prie Europos Parlamento yra šiek tiek sudėtinga, nes reikia, kad europarlamentarai nebūtų išvykę į Strasbūrą, taip pat būtina suderinti jį su vietos valdžia ir policija, kad nebūtų turgaus ar kitų renginių tuo metu ir t.t. Aišku Briuselio policija atkalusi rankelę mitingų valdyme ir ukrainiečių santykiai su pareigūnais yra nuostabūs, policininkai bent širdyje palaiko juos“, – kalbėjo Belgijos lietuvis.
Į klausimą, kaip kiti Belgijoje esantys lietuviai galėtų prisidėti prie paramos Ukrainai, L. Gerikas atsakė paprastai:
„Labai banaliai nuskambės, bet reikia nekalbėti nesąmonių, žiūrėti, ką kalbi. Visa kita: aukoti – taip, ateiti palaikyti – taip, pasirašyti įvairias palaikymo peticijas – taip. Tinka visos pilietinio pasipriešinimo priemonės. Bet visų pirma, prašymas: galvokite, ką kalbate ir filtruokite ką skaitote.“
L. Gerikas, kuris yra ir pagrindinės Belgijos lietuvių grupės feisbuke „Belgijos lietuviai“ administratorius, ragina tautiečius neskleisti Rusijos propagandos, netapti jų ruporu. Jam net teko kelis minimos grupės narius išmesti dėl tokių veiksmų.
Jis taip pat prisiminė tokį atvejį, kai buvo paviešinta informacija, kokioms Ukrainoje veikiančioms organizacijoms galima paaukoti. Sąraše buvo ir žinoma lietuviška „Blue/Yellow“ organizacija, bet jos sąskaitos numeris buvo pateiktas neteisingas – skyrėsi keturi paskutiniai sąskaitos skaičiai.
„Kiekvieną pranešimą apie paramą ar pagalbos prašymą aš tikrinu. Jei yra mažiausias įtarimas, baninu. Jeigu žmogus pasiklydo mintyse ir skleidžia informaciją, kuri yra ant ribos, tada parai-dviems apriboju priėjimą, sakau: „Pamąstyk“, – kalbėjo L. Gerikas.
