Belgijos lietuvis kalnakasybos inžinierius André Miknevičius prieš keletą metų paskambino į Lietuvos ambasadą Belgijoje ir pranešė turįs visą komplektą Lietuviškos enciklopedijos ir norįs jį perduoti Lietuvai. 2020 metų rudenį tuometinis LR konsulas Belgijoje Justas Vaišnoras kartu su Belgijos lietuvių bendruomenės pirmininku Gintaru Marijausku aplankė ir susipažino su André. Viešnagės metu paaiškėjo, kad André turįs ir visą komplektą Bostono lietuvių enciklopedijos. Šiuo metu Lietuviškos enciklopedijos komplektas yra Lietuvos respublikos ambasados Belgijoje bibliotekoje, o Bostono lietuvių enciklopedijos yra Lietuvoje.
Kitų metų pavasarį, 2021 m. balandžio 24d. su Belgijos lietuvių bendruomenės pirmininku Gintaru Marijausku aplankėme André Belgijos Godinne miestelyje. Šiltai su žmona Monique mus priėmęs André, nors tuomet jau vaikščiojo su papildomo deguonies aparatu, begurkšnojant šampaną pasakojo savo lietuvišką istoriją.
André gimė 1942 m. kovo 16 d. Tėvai: Marytė Ida ir Kazys Miknevičiai po karo pabėgo iš Lietuvos į Prancūziją, nes tėvas studijavęs Tulūzoje kalbėjo prancūziškai. Tėvas ilgai ieškojo darbo. Belgija pasiūlė kontraktą tuometinėje Belgijos kolonijoje – Konge, kur visa šeima išvažiavo 1948 m. Tačiau po kelių metų tėvas nupirko šeimai namą Belgijos Itre miestelyje, kad André su seseria Dalia galėtų lankyti mokyklą. Po mokyklose Itre, André 1966 m. Monse baigė kalnakasybos inžinerijos studijas. Po studijų darbavosi Afrikoje – Angoloje, Pietų Amerikoje – Ekvadore, kur bendravo su lietuviu Algiu Didžiuliu. Su žmona portugale nenusisekus, skausmingai išsiskyrė ir net nutraukė ryšius su sūnumi Serge (g. 1971 m). Susiradęs belgę žmoną Monique, su ja gražiai ir baigė gyvenimą.
André Miknevičius, Belgijos lietuvių bendruomenėje buvo svarbus keliuose jos gyvavimo momentuose. 1990 m. birželio 30 d. Briuselyje buvo įkurta nevyriausybinė organizacija „Tarptautinis lietuvių centras“. Tarp centro įkūrėjų – kalnakasybos inžinierius André Miknevičius. Kiti centro kūrėjai – jūrininkas Patrice Limontas, geologas Mindaugas Kuzminskas atvykęs dviračiu iš Lietuvos, brazilas kun. Jose Lucio De Araujo Correa, belgas buhalteris Steven Borginon ir amerikietis žurnalistas John Francis MC Kenna. Belgijos nevyriausybinių organizacijų registre išlikęs organizacijos statutas skelbia, kad organizacijos tikslas yra skelbti informaciją apie Lietuvą, ypatingą dėmesį skiriant žmogaus teisėms, žodžio laisvei ir lietuvių tautos laisvei. Organizacijos atstovai padėjo atvykus Lietuvos politikams į Belgiją logistikoje, belgų spaudai pasakojo apie įvykius Lietuvoje.
1990 m. lapkričio mėnesį savo veiklą pradėjo Lietuvos informacijos biuras Briuselyje, kuris buvęs pirmasis Vakarų Europoje. Biuras Briuselyje tapo neoficialia šalies atstovybe, o jam patalpas padėjo surasti ir nuomoti Krikščionių demokratų internacionalas. Biuras rengė ir platino politines žinias iš Lietuvos, remdamiesi Sąjūdžio naujienomis. Nuo 1991 m. vietoj biuro jau veikė diplomatinė atstovybė, kuriai Kanados lietuvių bendruomenė nupirko pastatą Maurice Lietart gatvėje Nr. 48. Tą pastatą padėjo surasti ir vėliau renovuoti A. Miknevičius. 2009 m. dvišalė ambasada išsikraustė į Lietuvos atstovybės prie Europos Sąjungos patalpas, o 2014 m. senosios ambasados namas buvo parduotas.
André perdavė ne tik senuosius lietuviškos enciklopedijos tomus Lietuvos ambasadai Belgijoje, bet ir kitą labai svarbią savo kolekciją – beveik 700 lietuviškų pašto ženklų kolekciją leistų 1918 m. – 1993 m. Pirmieji pašto ženklai spausdinti M. Kuktos spaustuvėje Vilniuje, 10-50 skatikų nominalai. Vėlesni pašto ženklai spausdinti Kaune, Klaipėdoje, Raseiniuose, Berlyne, Varšuvoje, New Malden (Anglijoje). Daug jų vaizduoja nominalo vertės skaičius ar tiesiog Vytį. Bet yra ir įdomesnių, daugiausiai istoriniams įvykiams paminėti: 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimui, Lietuvos nepriklausomybės 10-osioms metinėms, 1930 m. Vytauto Didžiojo 500-osioms metinėms, prezidento Smetonos 60-osioms metinėms, 1939 m. Europos krepšinio pirmenybėms skirta laida. Kiti pašto ženklai su priemoka skirti karo našlaičiams, vaikų prieglaudoms, Raudonojo Kryžiaus draugijai šelpti. Keliolika pašto ženklų išleistų sovietmečiu, kaip pats sakė – svarbesni arba gražesni. 1964m. – Kristijono Donelaičio 250 gimimo metinėms, 1970 m. – Vilniaus universiteto bibliotekai 400 metų, 1973 m. – Vilniaus miestui 650 metų. Ir galiausiai keletas nepriklausomos Lietuvos pašto ženklų spausdintų Leipcige, Budapešte ir Kaune: 1991 m. – Pasaulio lietuvių sporto žaidynės ir Lietuvos alpinistų žygis į Everestą, 1992 m. Lietuvos raudonoji knyga, bei Lietuva – JTO narė, 1993 m. – Popiežiaus vizitas Lietuvoje. Visą šią kolekciją 2021 m. vasarą perdaviau Lietuvos Nacionalinio muziejaus ikonografijos skyriui, kurie po gerų pusantrų metų perdavė išsamų 34 puslapių pašto ženklų aprašą. Deja, jo jau nebesuspėjau perduoti pačiam André išėjusiam anapilin 2022 m. kovo 3 d.