by Šis interviu su veiklia Belgijos lietuvių bendruomenės nare Kornelija Vasauskaite – pirmasis naujoje BLB svetainės straipsnių serijoje Žmonės, kurioje sieksime pristatyti aktyvius ir entuziastingus, žinomus ir nebūtinai, bet tikrai įdomius Belgijos lietuvius ir jų veiklą. Tokiu būdu norime suteikti galimybę bendruomenės nariams geriau pažinti vieni kitus, surasti bendraminčių, šviesti apie įvairias lietuvių vykdomas veiklas ir iniciatyvas Belgijoje ir tokiu būdu stiprinti mūsų draugiškos bendruomenės dvasią, skleisti lietuvišką kultūrą ir, aišku, skatinti visur dalyvauti. Kviečiame susipažinti su Kornelija Vasauskaite – labdaros organizacijos Femmes d’Europe lietuvių grupės vadove.
Papasakok truputį apie save, Kornelija!
Mano istorija yra tradicinė kaip daugelio gyvenančių Briuselyje tautiečių. Atvažiavau į Briuselį dirbti 2011 m. birželį. Dirbu Komisijoje, geležinkelių transporto srityje, DG Move. Taigi jau 11 metų Briuselyje. Pradėjau kaip nacionalinė ekspertė iš Susiekimo ministerijos, ja dirbau tris metus, paskui pasiūlė darbą Komisija. Praeisiu visus laikino darbo Komisijoje etapus. Atvykau vieneriems metams, bet laikinumas visgi tęsiasi 11 metų. Su vyru esame aktyvūs, bendruomeniški. Vyras Laurynas daug dirba Belgijos lietuvių bendruomenėje.
Kaip susikūrė Femmes d’Europe ir lietuvių grupė?
Asociacija Femmes d’Europe įsteigta Briuselyje 1976 metais. Gyvuoja jau 46 metus. Europos Bendriją tuomet sudarė dar tik 9 valstybės narės. Pradžia buvo tokia – liuteronų pastorius ieškojo paramos Afrikos vaikams. Briuselyje dirbusių diplomatų bei institucijų pareigūnų žmonoms kilo mintis imtis iniciatyvos paramai surinkti. Prasidėjo Kalėdų labdaros mugės, vadinami bazarai. Jie vyko reguliariai, formalizavosi organizacija. Kiekviena Europos Sąjungos valstybė turi savo grupę kaip organizacijos struktūrinį vienetą. Augant Europos Sąjungai, nacionalinių grupių skaičius taip pat augo. Lietuvių grupė įsisteigė 2016 m. Po lietuviškos grupės prisijungimo naujų grupių organizacijoje dar neatsirado. Mūsų grupės atsiradimas susijęs su Austrijos moterų grupe. Austrijos grupei vadovauja Brigitte Haus, jos vyras yra Lietuvos garbės konsulas Gente. Jų namuose vykdavo ir vasario 16-osios minėjimai. Jie dideli Lietuvos draugai, nuo ankstyvų Nepriklausomybės atgavimo laikų. Su 10 naujų valstybių įstojimu į Europos Sąjungą, pati Femmes d’Europe organizacija siekė prasiplėsti, o Brigitte tarpininkavo ir labai palaikė Lietuvos grupės atsiradimą. Taigi Brigitte sukvietė per Belgijos lietuvių ir atstovybės komunikacijos kanalus aktyvias lietuves. Tuometinio Lietuvos ambasadoriaus Belgijoje G. Varvuolio žmona Rasa taip pat aktyviai įsitraukė. Jos namuose ir nusprendėme įsteigti Femmes d’Europe Lietuvos grupę. Dabar iš originalaus sąstato likome turbūt tik dviese. Su Briuseliui būdinga dinamika sąstatas natūraliai kito, nuo 2021 m. esame 9 narės, o aš jau keletą metų esu Lietuvos grupės vadovė.
Kokie Femmes d’Europe organizacijos veiklos principai?
Organizacija veikia fund raising principu, rengia renginius, dažniausiai parduodama bilietus, o surinktos lėšos keliauja į bendrą organizacijos biudžetą. Pagrindiniai organizacijos renginiai yra Kalėdų bei Velykų mugės, o kiekviena nacionalinė grupė rengia savo renginius. Pandemija viską apvertė aukštyn kojom, bet šiaip iniciatyvos labai įvairios: siuvimo ateljė, bižuterijos gamyba, koncertų organizavimas, žygiai. Lietuvių grupės veikla šiuo metu apsiriboja dviem didžiausiais mugių renginiais. Buvo minčių suorganizuoti lietuvišką renginį, pristatant Lietuvos kultūrą ir kulinariją, bet jos kol kas neįgyvendintos. Yra grupių, kurios turi didelį ambasadų ir rėmėjų palaikymą, tai padeda suorganizuoti didesnius renginius, koncertus žinomose salėse, nes vienai nedidelei grupei tai nėra lengva.
Kam skiriamos jūsų lėšos?
Organizacijos veikla paremta solidarumo principu. Renginių metu gaunamos lėšos surenkamos į bendrą biudžetą, nė viena grupė savo atskiro biudžeto neturi. Pagrindinis paramos skyrimo būdas yra nacionaliniai projektai, vykdomi kiekvienos grupės atskirai. Projektai įvairūs, visgi jie labiausiai orientuoti į pažeidžiamas socialines grupes, moteris, vaikus, senelius. Šiuo metu smurtą patiriančioms moterims ir vaikams ypač daug skiriama paramos. Paramos dydį, skiriamą nacionaliniam projektui, organizacija tvirtina kasmet. Mūsų veiklos pradžioje tai buvo 10000 eurų, dėl pandemijos sumažėjo iki 4000, o 2022 metų projektui bus skirta 5000 eurų. Ieškome kiekvienais metais ką remti savo kilmės valstybėje: užmezgame kontaktus, parengiame projektą pagal poreikius. Taip pat nemaža dalis lėšų nukreipiama trečiosioms šalims, daugiausiai Afrikos, Centrinės Amerikos šalims. Net ir pandemijos metu organizacija labdarai skyrė virš 300.000 eurų. Be nacionalinių projektų yra taip vadinama aide rapide, greitoji parama, skiriama nutikus netikėtiems įvykiams.
Kokią paramą lietuvių grupė teikia, kokia buvo jūsų veiklos pradžia?
Pagal organizacijos nuostatas, teikiame tik materialinę paramą, negalime skirti lėšų, pavyzdžiui, mokymams, atlyginimams ar psichologinei pagalbai, kurios šiuo metu ypač daug kreipiamasi Lietuvoje. Organizacijos parama yra daiktinė arba materialinė. 2017-2018 metais parėmėme Klaipėdos globos namus, padėjom įsigyti čiužinius nuo pragulų. 2019 metų projektas buvo Kauno Caritas Vaikų dienos centro remontas. Tais laikais parama buvo 10.000 eurų, suremontuoti užteko. Vėliau pradėjom ieškoti mažiau paramos gaunančių organizacijų regionuose. 2020 metais finansavom Šilalėje Vaiko dienos centro pritaikymą kūdikiams ir 1-3 metų vaikams.
Pernai projekto lėšos buvo skirtos savanorystės pagrindais veikiančiai Pagalbos moterims linijai. Tai telefonu, internetiniais tiesioginiais pokalbiais ir el. laiškais emocinę pagalbą moterims teikianti organizacija. Mūsų projektas finansavo trijų kompiuterių įsigijimą. Parama leido padvigubinti organizacijos pajėgumus ir suteikė galimybę patenkinti emocinės pagalbos poreikį, kuris itin išaugo pandemijos metu.
Šiemet parengėme projektą skirtą paremti Vilniaus hospiso Vaikų stacionaro skyrių. Planuojame skirti 5000 eurų įsigyti kraujo tyrimų aparatą. Nors pirmiausia atsižvelgiame į vaikų ir moterų interesus, iš tiesų jis pasitarnaus ir suaugusiems, gydomiems ir prižiūrimiems hospise. Atvyksta sunkūs ligoniai, kraujo tyrimas vietoje padės greitai nustatyti reikalingą gydymą ir priežiūrą. Šiuo metu kraujo mėginiai keliauja į laboratorijas, užtrunka, o su mūsų nupirktu aparatu bus galima operatyviai nustatyti reikalingą gydymą ir priežiūrą.
Yra organizacijų, kurios labiau matomos ir žinomos, todėl mes stengiamės ieškoti mažesnių organizacijų. Šiemet susidūriau su įdomiu fenomenu, kai viename skurdžiausių Lietuvos regionų veikianti globos organizacija atsisakė paramos.
Organizacijas valstybė remia įvairiai, dažnai nematerialiai. Tiek Šilalės organizacija ar minėta Moterų pagalbos linija neturėjo lėšų materialiniams dalykams, bet kitokios paramos gavo. Moterų pagalbos linijai mes kaip iš dangaus nukritom, nes ji svarstė kaip gauti lėšų kompiuteriams įsigyti. Taigi tų poreikių yra įvairių. Mūsų tikslas yra juos identifikuoti ir padėti realizuoti.
Ar planuojate, ką remsite ateityje?
Nėra lengva projektus rasti. Iš tiesų neturime suplanavę sąrašo metams į priekį. Kasmet po susitikimų, po pažinčių ar vasaros atostogų Lietuvoje kyla minčių dėl paramos. Didelis apribojimas yra tas, kad parama turi būti materiali. Lietuvoje, kiek tenka susidurti, yra didelis mokymo paslaugų, psichologinių konsultacijų poreikis. Tad kreipiame savo pagalbą padėti užtikrinti tinkamą materialinę bazę.
Ką mugėse pardavinėjate jūs?
Pirmo Kalėdų bazaro metu nusprendėme parduoti tai, kas reprezentuoja mūsų kultūrą ir kulinarinį, maisto paveldą – juodą duoną, šakočius, alų, girą, medų. Beje, bendradarbiaujame su mažomis šeimų kepyklomis, tokiu būdu stengdamosi paremti ir Briuseliui parodyti Lietuvos smulkų verslą. O daiktus parduodam įvairius. Atsivežam iš Lietuvos, bet bėgant metams matome, kad ir Belgijos lietuvės pačios sukuria įdomių darbelių, gaminių. Stebime, kas kur skelbiasi, ką daro, pavyzdžiui, Kultūros centre. Stengiamės bendradarbiauti. Mugių progos skirtingos. Kalėdoms artėjant žmonės ieško dovanų, tada galime daugiau atsivežti iš Lietuvos, pvz. veltinukų, veltų skarų, pirštinių, kojinių, šiaudinių žaisliukų eglutei. O per Velykas labiau domimasi maistu, daugiau perkama giros, alaus. Jau įgijome patirties ir gerai žinome lietuviškų gėrybių poreikius Briuselyje. Duona – bestseleris, užsieniečiai tikrai daug jos nuperka.
Ar tai Tavo pirma labdaros veikla?
Taip, tai pirma rimta veikla, susijusi su labdaros rinkimu ir parama.
Koks labiausiais sujaudinęs projektas?
Emociškai labai palietė šių metų projektas. Nes hospisas – tai vieta, kur žmonės ateina paskutiniame savo gyvenimo etape. Hospisas išsilaiko tik iš aukų ir paramos. Vaikų stacionaras hospise atsirado neseniai. Pradėjęs veiklą hospisas visų pirma buvo skirtas teikti priežiūrą ir pagalbą suaugusiems ligoniams. Neseniai skaičiau straipsnį spaudoje apie tai, kad hospisą įsteigusių vienuolių vertinimu, jų pacientai vis jaunėja, dabar jau yra nemažai pacientų nuo 18 iki 40 metų.
Mūsų organizacijoje yra specialus komitetas, kuris vertina nacionalinių projektų paraiškas. Kai pamatė šį projektą, labai jautriai sureagavo. O pernai metų paramą gavusi Pagalbos moterims linija net pakvietė į savo kalėdin įrenginį. Tai buvo renginys internetu. Tai taip pat buvo emociškai jautrus momentas, kai pamatai kiek daug jaunų žmonių yra, kurie skiria savo laiką padėti pagalbos ieškančioms moterims.
Belgijos labdaros renginiai: kokie Belgijoje gyvenantys žmonės ir Belgijos lietuviai?
Žmonės turi solidarumo dvasią, linkę dalyvauti akcijose ir skirti lėšų labdarai. Matome, kad mūsų mugėse dalyvauja daug tų pačių Belgijos lietuvių, kuriems mūsų siūlomi skanumynai yra gerai žinomi ir patikimi. Šiemet sulaukėme ir naujų, nepažįstamų pirkėjų. Labai džiaugiamės besiplečiančiu mūsų draugų ratu!
Kaip sekėsi pandemijos metu?
Nusprendėm nepasiduoti ir 2020 m. pavasarį Velykinės mugės prekybą surengėme nuotoliniu būdu. Mes esam jaunos moterys, draugaujančios su technologijomis, tad buvo akivaizdu, kad reikia lengvai prieinamo formato, lengvo būdo su pirkėjais pasidalinti informacija. Ir mums puikiai pavyko! Jaučiame, kad mūsų jaunos grupės atėjimas į organizaciją įneša naujoviškų tendencijų. Nors ir mes prisitaikėm, bet manom, kad internetiniai bazarai yra sėkmės istorija. Kadangi sąlygos šiais metais jau leido, tai nutarėm daryti hibridinę mugę – gyvai ir internetu – ir tai labai pasiteisino. Pusę prekių jau prieš gyvai vykusį renginį buvome pardavę.
Mugė iš tiesų buvo labai įdomi ir gausi prekių, knibždanti pirkėjų. Pasigedau lietuviško lino….
Tai mūsų lietuviški sentimentai. Bandėme ir liną, ir gintarus. Neprigijo. O gal ne visų skonį atspindėjo. Mugės daugiakultūrės, moterų iš įvairių šalių kūrybiškumo pavyzdys. Produktų gama lyg ir stabili, bet visada kyla minčių, ką pasiūlyti, kuo nustebinti. Tad, naudodamasi proga, kreipiuosi į auksinių rankų meistres, gyvenančias Belgijoje. Artėja kalėdinė mugė, nustebinkime lietuvišku išradingumu!
Kaip reagavo Femmes d’Europe į karą Ukrainoje?
Karui prasidėjus Lietuvos grupė išreiškė labai griežtą ir aiškią poziciją. Kaip labdaros, humanitarinės pagalbos organizacija Femmes d’Europe turi išreikšti savo poziciją ir imtis konkrečių veiksmų. Organizacijos vadovybės pradinė nelanksti pozicija nustebino. Organizacijoje dirba moterys iš skirtingų šalių ir jų požiūris natūraliai skiriasi. Nors ir europietės, bet istorinė patirtis nevienoda. Bet mes nenuleidome rankų ir toliau darėm spaudimą. Be to prijungė lenkių grupė, nes Lenkija kaip žinia susidūrė su milijoniniais karo pabėgėlių srautais. Pavyko pasiekti, kad Velykų mugės lėšos būtų skirtos ukrainiečių pabėgėlių poreikiams. Velykinės mugės metu surinkta virš 24 000 EUR, kurie bus skirti ukrainietiškų vadovėlių spausdinimui Briuselyje atidaromoje mokykloje, pabėgėlius iš Ukrainos priimančiai nevyriausybinei organizacijai veikiančiai Lenkijos-Ukrainos pasienyje ir trečia dalis skirta apmokėti kurą porai krovininių automobilių, vežančių labdarą į Lvivą ir pasienio miestą Przemysl Lenkijoje.
Ko palinkėtumei Belgijos lietuvių bendruomenei?
Manau, kad reikia pasveikinti šią aktyvią ir visuomenišką bendruomenę. Karas Ukrainoje parodė, koks stiprus yra mūsų solidarumo jausmas. Kiek visi daro, tiek mažesnių ar didesnių organizacijų veikloje dalyvaudami, tiek individualiai. Tai džiugina ir įkvepia.
Ačiū, Kornelija, už pokalbį!
Ačiū už dėmesį mūsų veiklai. Labai laukiame norinčių prisijungti. Nedvejokite parašyti mums elektroninio pašto adresu fde.lietuva@gmail.com.
