Belgijos lietuvių bendruomenės tikslas – suburti Belgijoje gyvenančius lietuvius, išlaikyti lietuviškas tradicijas ir skleisti Lietuvos kultūrą Belgijoje.
Truputis istorijos
Belgijos lietuvių bendruomenė buvo įkurta 1947 metais. Iki tol Belgijoje organizuotos lietuvių bendruomenės nebuvo. XX a. pradžioje Katalikiškajame Liuveno universitete studijavo keletas lietuvių ir kūrė įvairias organizacijas. Viena žymiausių – 1911 m. įkurtas sąjūdis „Ateitis”. Dar anksčiau lietuvių pėdsakų galima aptikti per Katalikų bažnyčią. Jėzuitai į Belgiją siuntė lietuvius studentus jau XVII a. pradžioje. Liuvene 1617 m. studijavo Kinijos misionierius T. Andrius Rudaminas SJ. 1632 m. poetas Mykolas Sarbievijus Antverpene išleido savo kūrybos knygą.
Susikūrimas
Po II-ojo pasaulinio karo Vokietijos pabėgėlių stovyklose gyveno ir nemažai lietuvių. Jungtinėms Tautoms tarpininkaujant, Belgija priėmė apie 800 lietuvių vyrų dirbti anglių kasyklose. 1947 m. kunigo Juliaus Danausko ir pulkininko Juozo Lanskoronskio iniciatyva Lježe buvo įkurta Belgijos lietuvių bendruomenė. Atskiros jos apylinkės veikė Briuselyje, Hainaut ir Limburge. 1949 metais bendruomenė tapo Pasaulio lietuvių bendruomenės nare. Buvo švenčiamos Lietuvos nepriklausomybės šventės, Kalėdos, Velykos. Kunigas Danauskas redagavo lietuvišką laikraštį „Gimtoji šalis“. 1950-1957 metais nemažai Belgijos lietuvių emigravo į kitas šalis, bendruomenė nusilpo. Iš pokariu buvusių 2500 liko apie 200 lietuvių. Nuo 1956 iki 2000 m. bendruomenei vadovavo Stasė Baltus. Bendruomenė atsikūrė 2000 metais, kai Lietuvai atgavus nepriklausomybę, atvyko naujų lietuvių imigrantų. 2000 metais per Kalėdas Lietuvos atstovybėje prie NATO buvo išrinkta nauja valdyba, kuriai metus vadovavo Darius Oliškevičius, o nuo 2001 iki 2007 m. pirmininkė buvo Aurelija Norienė. Dar didesnė migracijos banga plūstelėjo 2004 m., Lietuvai įstojus į ES ir NATO. Bendruomenės centras iš prancūzakalbio Valonijos regiono persikėlė į sostinę Briuselį. 2005 m. bendruomenė buvo naujai įregistruota pagal Belgijos įstatymus kaip pelno nesiekianti organizacija. Šiuo metu Belgijoje gyvena apie 4000 lietuvių. Pusė jų – dirbantys ES institucijose ir NATO būstinėje bei jų šeimos, kita pusė gyvena ir dirba įvairiose Belgijos vietose arba atvykę dėl asmeninių priežasčių. Daug institucijose dirbančių tėvų vaikų lanko Briuselio II-ąją Europos mokyklą, kurioje veikia lietuvių kalbos skyrius, iš Lietuvos atvykę mokytojai moko įvairių dalykų gimtąja kalba.
Nuo 1947 iki 2004
Belgijos lietuviai nuo pat bendruomenės susikūrimo prisidėjo prie kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės. Kunigo Danausko rūpesčiu Belgijoje surinktus ginklus lietuviai perdavinėjo Lietuvos partizanams. Nuo 6-ojo dešimtmečio lietuviai veikė kartu su estais ir latviais. 1968 m. jie visi kartu šventė Baltijos valstybių 50 metų nepriklausomybės jubiliejų. Ta proga pasirašė deklaraciją, kuria reikalavo laisvės pavergtiems Baltijos kraštams bei nusiuntė ją į JT Žmogaus teisių komisijos konferenciją Teherane. Nors bendruomenę ilgainiui besudarė nedidelis būrelis lietuvių, 1990 m. Lietuvos nepriklausomybę jie pasitiko su neapsakomu entuziazmu ir džiaugsmu.
Po nepriklausomybės atgavimo Belgijos lietuviai prisidėjo įvairiais darbais: rinko labdarą, piniginę paramą Lietuvai, padėjo Lietuvos politikams praminti koridorius Briuselio ir Europos institucijose, įsitvirtinti diplomatiniame korpuse, supažindino su Belgijos politika. 1991 m. rugpjūčio 27 d. Belgija pripažino Lietuvos Nepriklausomybę. 1990 m. lapkričio mėn. veiklą pradėjo Lietuvos informacijos biuras Briuselyje – pirmasis toks Vakarų Europoje. Jis tapo neoficialia Lietuvos atstovybe. Nuo 1991 m. Kanados lietuvių bendruomenei nupirkus pastatą Maurice Lietart gatvėje nr. 48, įsikūrė Lietuvos diplomatinė atstovybė Belgijoje. Nuo 2009 m. ji dirba Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje patalpose Belliard gatvėje.
1990 m. bendruomenė, vadovaujama Stasės Baltus, iš dar likusių lietuvių, bet daugiausia belgų įmonių surinkusi siųsdavo į Lietuvą vaistų, pinigų, globojo sergančius vaikus. Jos ir Bronės Gailiūtės iš Flandrijos regiono surinkta parama buvo siunčiama į įvairius Lietuvos kampelius. Už tai buvo įteiktos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko, ministerijų, savivaldybių ir ligoninių padėkos. Vien 1990 m. paramos buvo surinkta 15 000 Vokietijos markių ir 300 000 Belgijos frankų.
Žymiausias tuo laikotarpiu Belgijoje gyvenęs lietuvis – rašytojas Eduardas Cinzas, parašęs keletą romanų ir novelių rinkinių apie gyvenimą Belgijoje – „Brolio Mykolo gatvė”, „Raudonojo arklio vasara”. Pagal jo knygą 1993 m. sukurtas filmas „Ir jis pasakė jums sudie“ (režisierius A. Šarka). Kiti žymūs lietuviai: prozininkas dramaturgas Jurgis Smalstys, girininkas Aleksandras Tenisonas, poetė Zenta Tenisonaitė Helemans.
Nuo 2005 iki dabar
Nuo 2005 m. Belgijos lietuviai ėmė aktyviai burtis ir dalyvauti įvairiose veiklose. Bendruomenėje veikia tiek seniau susikūrę bendraminčių klubai, tiek nuolat atsirandantys nauji. Šiuo metu veikia Keliautojų klubas, Debatų klubas, rengiami kultūros vakarai, koncertai, valstybinių ir tradicinių religinių švenčių minėjimai, dainuoja Renaldos Šimkutės choras „Be lietaus“, Rasos Gražienės folkloro ansambliai „Rasos“ ir „Rasodas“, šoka Augustės Turčinavičiūtės ir Nijolės Turčinavičienės šokių ansamblis „Lietuvonis“. Sporto mėgėjus vienija krepšininkų komanda „Green White“. Nuo 2005 m. dukart per metus, Kalėdų ir Velyku laikotarpiu, pas Belgijos lietuvius atvyksta kunigas aukoti lietuviškų Mišių. 2015 m. atidarytas Lietuvių kultūros centras Belgijoje (LKCB), kuriam vadovauja Renalda Šimkutė. Centre veikia bibliotekėlė, vyksta lietuvių kalbos, dailės, muzikos, tautinių šokių ir teatro užsiėmimai.
Viena didžiausių kasmetinių švenčių – lietuvių sporto žaidynės BeNeLux. Jose vyksta apie šešiolikos sporto rūšių rungtys, susirenka virš pusės tūkstančių dalyvių, taip pat ir iš kaimyninių šalių. Kitas ypač populiarus renginys – Joninės/Rasos, kurios bendruomenėje švenčiamos jau nuo 2013 metų. Šiuo metu šventę su giliomis lietuviškomis tradicijomis organizuoja Rasa Gražienė kartu su folkloro ansambliu bei savanoriais. Ši šventė yra tapusi bendruomenės vizitine kortele ir įtraukia ne tik gausias lietuvių gretas, bet ir tarptautinę bendruomenę bei garsius atlikėjus (2023 m. joje grojo multiinstrumentalistas Saulius Petreikis). Briuselio lietuvė Renata Paksienė nuo 2023 m. pavasario pradėjo burti Belgijoje kuriančių menininkų bendruomenę, pirmąkart surengta jų darbų paroda „Belong“.
Šiuo metu Belgijoje gyvena ir kuria nemažai menininkų ir kūrėjų. Viena garsiausių – Briuselyje gyvenanti poetė ir prozininkė Agnė Žagrakalytė, 2013 m. išleidusi ne vieną apdovanojimą pelniusį romaną „Eigulio duktė: byla 117“ (kiti kūriniai: „Triukšmaujantys katalikai“, „Klara“, „Visa tiesa apie Alisą Mejer“, eilėraščių rinkinys „Išteku“).
Per septyniasdešimt metų bendruomenei vadovavo Stasė Baltus (1956 -2000), Darius Oliškevičius (2000 – 2001), Aurelija Norienė (2001 – 2007), Arnoldas Pranckevičius (2007 – 2017), Asta Kulikauskaitė (2017 – 2020). Nuo 2020-ųjų metų bendruomenės pirmininkas yra Gintaras Marijauskas.
Parengta pagal Jurgitos Žemaitytės straipsnį apie Belgijos lietuvių bendruomenę, skirtą PLB knygai