Bendruomenei 75-eri: mūsų metas yra dabar!

2022-ieji metai Belgijos lietuviams ypatingi tuo, kad mūsų bendruomenei gruodžio mėnesį sukanka 75-eri metai. Bendruomenės valdyba pakvietė Belgijos lietuvius ir jų draugus minėti jubiliejų ir paklausyti Andriaus Mamontavo koncerto lapkričio 26-ąją, Briuselyje Le Bouche à Oreille renginių centre. Ta proga paminėtas ir istorinis Belgijos ir Lietuvos diplomatinių santykių šimtmetis.

Į šventinį šeštadienio šurmulį įsiliejo visas būrys garbingų svečių: ambasadorė Rita Kazragienė, nuolatinis atstovas prie ES ir buvęs BLB valdybos pirmininkas Arnoldas Pranckevičius, diplomatas buvęs ambasadorius Belgijoje Gediminas Varvuolis, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke, kultūros atašė Vida Gražienė, garbės konsulai Antverpene ir Gente, nuotoliniu būdu sveikino parlamentarė Dalia Asanavičiūtė, linkėjimus perdavė  Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Lietuvių bendruomenę Belgijoje 1947 metais Lježe įkūrė kunigas Julius Danauskas ir pulkininkas Juozas Laskoronskis. Tuomet ją sudarė iš Vokietijos darbo stovyklų dirbti į kasyklas Belgijoje atvykę emigrantai. Net 45 metus bendruomenei vadovavo Stasė Baltus. Jos narių skaičius svyravo nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių, o ypač bendruomenė sustiprėjo Lietuvai įstojus į ES ir NATO. Nuo pat susibūrimo pradžios lietuviai kartu šventė tradicines šventes, padėjo vieni kitiems ištikus bėdai, leido laikraštį, užsiėmė bendromis mėgėjų veiklomis, atstovavo Lietuvai jos nepriklausomybės atkūrimo bei stojimo į ES laikotarpiu. Bendruomenės pirmininkas Gintaras metinių proga džiaugėsi, kad tautiečiai ne tik energingai dalyvauja renginiuose ir patys organizuoja daug veiklų, bet ir yra pati aktyviausia bendruomenė LR Seimo ir Prezidento rinkimuose.

Belgijos lietuviai yra labai vieninga bendruomenė. Ambasadorė Rita Kazragienė didžiavosi, kad bendruomenė kartu ne tik švenčia valstybines šventes bei tradicijas, bet europinėse institucijose ir NATO dirbantys jos nariai prisideda prie bendros saugios Europos kūrimo, su kuria Lietuvos valstybė sieja savo gerovę ir ateitį. Ambasadorė įteikė BLB užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio įsakymu skirtą garbės ženklą – medalį už ypatingus Pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai.

Anot Arnoldo Pranckevičiaus, bendruomenė, nuėjusi „fantastišką kelią nuo Valonijos anglies kasyklų iki Europos Parlamento ir Europos Komisijos koridorių, nuo okupacijos užmaršties iki visavertės ES ir NATO narės, nuo pavojingo nenuspėjamo pasaulio iki pavojingo nenuspėjamo pasaulio“ tapo stipri ir drąsiai žvelgia į dabarties iššūkius. Ši šventė nevyksta vakuume, gyvename sudėtingu karo Europoje laikotarpiu. Pirmieji atsikėlėliai Belgijoje, kupini laisvės jėgos ir tikėjimo, panašūs į ukrainiečius dabar, bėgančius nuo karo ir nešančius „laisvės ir drąsos vėliavą“. Lietuviai dar niekad neturėjo tiek daug laisvės, galimybių, tiek vilties ir draugų, kiek dabar ir tą turi išnaudoti padėdami Ukrainai, kuri eina panašiu keliu į mūsų jau nueitąjį.

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke citavo dr. Jono Basanavičiaus žodžius apie lietuvio prievolę triūsti ir ragino neužmigti besigėrint savo darbo vaisiais, kai vyksta Rusijos karas Ukrainoje. Lietuvių bendruomenės, kurios įsikūrusios net 54 pasaulio valstybėse, išlieka budrios, pasirengusios vieningai ginti Lietuvą, Europą, demokratiją, laisvę. Ji džiaugėsi, kad BLB puoselėja daugybę veiklų ir kartu su valdybos nariais įteikė padėkas veikliems nariams už jų indėlį šiais 2022-aisiais metais.

Prieš keletą metų toje pačioje renginių salėje bendruomenė po Briuselio teroro išpuolių kartu su Jurga Šeduikyte dainavo „Nebijok“, o šioje šventėje mūsų vienybės jausmo niekas nebūtų geriau įkūnijęs nei dainininkas Andrius Mamontovas. Jo su grupe atliekamos dainos užgavo jautrią stygą ne vieno tautiečio širdyje ir nukėlė į pirmuosius atgautos nepriklausomybės metus, priminė maištingos „vaikystės stogus“ ir  „laužus“, kurie neginčijamai yra tapę mūsų kartos laisvės alegorija. Pajudėjom visi vienu ritmu, bangavom rankomis ir švieselėmis, dainavom mono ir stereo, šokome, o po to dar ilgai nesinorėjo išsiskirstyti. Dar laukėm fotosesijos su Andriumi, dar reikėjo atsigriebti už ilgą nesimatymo laiką su bičiuliais, aptarti bendrus darbus ir planus, pasilabinti, apsikabinti, ir tiesiog pabūti čia ir dabar, visiems kartu.

Nuotraukas pamatysite šioje nuorodoje bei FB paskyroje Belgijos lietuviai

Facebooktwitterredditpinterestlinkedinmail

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *