by BLB valdybos narė ir švenčių organizatorė Dalia Kabašinskaitė dalijasi išspūdžiais iš Joninių, kurias belglietuviai atšventė birželio 18 dieną. Nuotraukos – Aistės Rutkauskaitės ir Julijaus Grubliausko.
Oi buvo, gal ne tokios kaip kadais, kai lietuviai barzdoti dairėsi į geltonkases vainikuotas lietuvaitės ir skendo upėse ir ežeruose gaudydami jų vainikus. Nors ir ne taip gausiai, vainikai vis tiek plaukė Argentinos upelėje. Taigi, buvo šiokia tokia vainikų krizė, nes sausra nudžiovino žiedus, ir Karolinos ir mano gėliavimas buvo panašus į grybavimą:
– Žiūrėk matau raudonų žiedų, o ten žiūrėk dar vienas geltonas žiedas! – šaukiau aš arba Karolina.
Gal ne taip kaip kadais, amžių glūdumoje, mes buvome susikaupę lydėdami besileidžiančią saulę, sukdami ritualinius ratus ir kalbėdami maldą Gabijai. Nežinau kiek buvo tokių, kurios kupoliaudamos neištarė žodžio ir taip neišsklaidė burtų. Vis tiek prie raganos Indrės buvo nutįsusi eilutė, ir buvo tikimasi jog ateitis bus įspėta.
Svarbiausia, jog kupoliečiai, „Kupolės“ ansamblio nariai Antanas, Daiva, Paulius ir Vilius, skrido visą penktadienį pas mus ir pagaliau atskrido, kad galėtų mus sutikti prie šventinių vartų ir apiplauti vandeniu. Muzikantų energija buvo didesnė už šokančiųjų, ir paskutinių šokančių buvo ne ką daugiau nei muzikantų.
Nors lietus ir buvo pažadėtas, tačiau jis išsilijo kažkur kitur, gal todėl, kad šiais metais chorelis dainavo jau turėdamas vardą ir sakyčiau magišką vardą: „Be lietaus“.
Mums buvo smagu, nes mūsų mielas draugas Jean mus ir vėl priėmė savo sodyboje ir rūpinosi mūsų šventiniu laužu gal net nelabai turėdamas laiko pasisukti mūsų ratelyje.
Dainos išdainuotos, šokiai sušokti, vasaros gamta pagarbinta, ir dienoms einant trumpyn belieka laukti žiemos.
Fotoreportažą iš Joninių rasite čia: http://www.belglietuviai.eu/lt/galerija/?type_0=gallery&album_gallery_id_0=50
