by Kovo mėn. 26 d. Belgijos lietuvių bendruomenės valdyba sukvietė bendruomenės narius į Visuotinį metinį susirinkimą, skirtą apžvelgti 2024-ųjų metų veiklą. Jis vyko jaukioje, ką tik inauguruotoje, pirmojo Lietuvos ambasadoriaus Adolfo Venskaus ir jo žmonos Birutės vardais pavadintoje salėje LR nuolatinėje atstovybėje ES. Susirinko beveik visi valdybos nariai (pirmininkas Gintaras Marijauskas, valdybietės Renata Paksienė, Vilija Puodžiūnė, Asta Kulikauskaitė) bei keletas aktyvių bendruomenės narių (Dalia Zdanevičiūtė, Rasa Gražienė, Sigita Purlienė, Denis Zenkov), kai kurie nariai prisijungė nuotoliniu būdu (Ilona Svarevičiūtė, Kornelija Vasauskaitė, Jurgita Žemaitytė, Laurynas Gerikas). Iš viso susirinkime dalyvavo 12 narių. Jo metu buvo pristatyta ir patvirtinta metinė finansinė ataskaita, apžvelgta narių statistika ir visi vykę renginiai.
2024-ieji, prasidėję Sausio 13-osios atminimo bėgimu, buvo nuolatinio veiksmo, veiklos ir renginių metai. Vyko svarbių politinių bei visuomeninių įvykių – Prezidento ir Seimo rinkimai, referendumas dėl pilietybės išsaugojimo – prie kurių sklaidos bendruomenės valdyba aktyviai prisidėjo. Vienas išskirtinių renginių – tai kovo mėnesį LR atstovybės patalpose atidaryta ir vėliau skaitmeniniuose ekranuose demonstruota Belgijoje gyvenančių fotografų paroda Žmonės, kurią organizavo valdybos narė Renata Paksienė. Vėliau buvo daug dirbama socialinėje žiniasklaidoje skatinant aktyvų Belgijos lietuvių dalyvavimą pilietybės išsaugojimo referendume. Liepos mėnesį Lietuvoje vykusi šimtmečio jubiliejų šventusi Dainų šventė Kad giria žaliuotų sutelkė rimtam pasiruošimui net keturis lietuvių bendruomenės kolektyvus. Pavasarį jie intensyviai repetavo ir įveikė atrankos konkursą. Šventėje savo programą pristatė Rasos Gražienės folkloro grupė „Rasodas“, šokių vakarą trypė Nijolės Turčinavičienės ir Augustės Turčinavičiūtės vadovaujami tautinių šokių kolektyvo „Lietuvonis“ šokėjai, dainų dienos vakarą su visa Lietuva ir užsienio lietuviais dainavo Renaldos Šimkutės chorai „Be Lietaus“ ir „Briuseliokai“ bei aktyvios Belgijos lietuvės Gretos Pikutienės Europos Tarybos choras „Cantare“, kuriam priklauso ir keletas lietuvių. Be šių išskirtinių renginių, vyko ir visų laukiami bei gausiai lankomi – BeNeLux sporto žaidynės, Rasos-Joninės arba Solstitium Balticum, valstybinių švenčių, Vėlinių bei Kalėdų renginiai.
Salėje ir nuotoliniu būdu prisijungusios aktyvios narės pristatė savo kolektyvų veiklas. Toliau sėkmingai šviečiamąją ir meninę veiklą tęsė Lietuvių kultūros centras Belgijoje LKCB su lituanistine mokyklėle, tiek keliautojų senbuvių tiek naujai atvykstančių lietuvių mėgstamas Keliautojų klubas, aktyviai dirbo Šaulių būrys BENFRA, inicijavęs „Wings for Europe“ projektą. Praėjusių metų naujienos – veiklą pradėjusi žvalgės Marcelės Kubiliūtės vardo Ateitininkų kuopa, kurią inicijavo Jurgita Žemaitytė bei Moterų badmintono grupė, kurią koordinuoja Renata Paksienė. Visos pristatytos veiklos – skaidrėse.
Nors Belgijos lietuviai tiesiogiai nepatiria tėvynės pašonėje vykstančio karo ir destrukcijos pasekmių, bet jo ženklai neišvengiamai skverbiasi ir mūsų gyvenimus. Susirinkimo metu vienai iš aktyvių narių Kornelijai Vasauskaitei, pristatančiai moterų labdaros grupės Femmes d’Europe projektus ir šiuo metu dirbančiai Kijive, žinute buvo pranešta apie pavojų, kurį sukėlė rusų paleista raketa. Teko imtis saugumo priemonių ir slėptis rūsio kambaryje toliau nuo langų.
2025 metais bendruomenės planuoja ne tik įprastus renginius, bet ir pirmąkart su Pasaulio Lietuvių Bendruomene (PLB) ir Lietuvos Nacionaliniu Kultūros Centru (LNKC) rugsėjo mėn. 26-28 d. rengs Europos lietuvių kultūros dienas. Bendruomenės pirmininkas Gintaras susirinkimo pabaigoje džiaugėsi, kad paprašęs atsiųsti ataskaitas, gauna daug įdomios informacijos, kurios kitaip nesužinotum – tai rodo, kokia gyva ir veikli yra mūsų bendruomenė. Visi nariai posėdžio pabaigoje bendruomenei linkėjo vienybės, energijos, taikos ir harmonijos.
