by 2015 metų pabaigoje Briuselyje, Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES, įvyko visuotinis Belgijos lietuvių bendruomenės (BLB) susirinkimas, kurio metu netrūko turiningų ir gyvų diskusijų, pristatyta bendruomenės veiklos apžvalga bei išrinkta naujoji bendruomenės valdyba.
Trejų metų kadencijai BLB valdybos nariais tapo jau ne vienerius metus joje aktyviai dirbę: Europos Parlamento pirmininko patarėjas užsienio politikai Arnoldas Pranckevičius (pirmininkas), Briuselio II-osios Europos mokyklos mokytojos – Asta Kulikauskaitė (ryšiai su Pasaulio lietuvių bendruomene ir sporto reikalai) ir Tautvydė Daujotytė-Mukile (Lietuvių kultūros centro Belgijoje klausimai, švietimas), taip pat naujai prie BLB valdybos prisijungę: teisininkas-energetikas Laurynas Gerikas (sekretorius), muzikine-edukacine veikla užsiimanti Renalda Šimkutė (įvaizdžio klausimai bei vidaus komunikacija), lietuvių vertimo skyriaus ES Taryboje darbuotoja Rasa Gražienė (kultūrinė veikla), Europos Komisijos pareigūnas Mindaugas Laurinavičius (iždininkas) ir Lietuvoje išrinkto Europos Parlamento nario padėjėja Ieva Sinkevičiūtė (išorinės komunikacijos kanalai).
Arnoldas Pranckevičius, sėkmingai vadovaujantis bendruomenei nuo 2009 m., išrinktos BLB valdybos sprendimu jai pirmininkaus jau trečiąją kadenciją. Jis, pristatydamas bendruomenės veiklą naujiesiems valdybos nariams, pabrėžė bendruomenės atvirumą, jos stiprinimo ir darbų tęstinumo svarbą: „Mūsų bendruomenė, kurios tikslas yra suburti Belgijoje gyvenančius lietuvius bei skleisti ir palaikyti lietuvišką kultūrą ir tradicijas, yra atvira bei palaiko aktyvių bendruomenės narių iniciatyvas, todėl jos veiklos spektras yra labai platus. Nuo kalendorinių ir folklorinių švenčių ar Lietuvos atlikėjų koncertų organizavimo iki aktyvaus bendradarbiavimo su LR ambasada Belgijos Karalystėje bei Lietuvos nuolatine atstovybe ES įvairiausiose iniciatyvose. Nuo debatų klubo, pritraukiančio daug garsių Lietuvos ir Europos politikų, filosofų ir visuomenės veikėjų iki keliautojų klubo, išnaršiusio Belgiją skersai ir išilgai. Džiaugiuosi daugiau nei 400 dalyvių kasmet pritraukiančių BeNeLux sporto žaidynių populiarumu, tradicinio sausio 13-osios pagarbos bėgimo „Gyvybės ir mirties keliu“ iniciatyva ir taip vadinamos „Lietuviškos kavinės“, kai kiekvieną pirmą mėnesio ketvirtadienį lietuviai renkasi pašnekesiui ir susipažinimui neformalioje aplinkoje, ilgaamžiškumu. Ypatingai didžiuojuosi prieš metus įkurtu Lietuvių kultūros centru Belgijoje (LKCB), kuris peržengia įprastų šeštadien inių lituanistinių mokyklų rėmus ir mažiesiems siūlo ne tik lietuvių kalbos ir istorijos, bet ir muzikos, dailės, veltinių žaislų kūrimo pamokas. Suaugusieji kviečiami į chorą, vaikų auklėjimo seminarus, centre taip pat veikia lietuvių kalbos kursai užsieniečiams.”
Tarp naujosios Belgijos lietuvių bendruomenės valdybos užduočių – ne tik tęsti ankstesnės valdybos sėkmingai pradėtus darbus, bet ir stiprinti Lietuvių kultūros centro Belgijoje veiklą, išsprendžiant patalpų finansavimo klausimą, gerinti bendruomenės vidinę ir išorinę komunikaciją, suaktyvinti bendradarbiavimą su kitomis Europos lietuvių bendruomenėmis.
Belgijos lietuvių bendruomenė, 1947 m. įkurta kunigo Juliaus Danausko ir pulkininko Juozo Lanskoronskio iniciatyva, tuomet subūrė daugiausiai Belgijos anglių kasyklose dirbusius lietuvius. Dabar ji yra vienijanti apie 2000 Belgijos karalystėje gyvenančių lietuvių, iš kurių dauguma dirba Europos Sąjungos ir kitose tarptautinėse institucijose.
www.belglietuviai.eu, el.pašto adresas: belgliet@gmail.com
