by Birželio Europos Viršūnių Tarybos išvakarėse Briuselio debatų klubas surengė aktualią diskusiją su Europos Parlamento nariais Petru Auštrevičiumi ir Gabrieliumi Landsbergiu tema „Sankcijos Rusijai, migracija ir Graikija: ar Europa išlaiko solidarumo testą?” Diskusijos metu buvo ieškoma atsakymo, ar didžiųjų iššūkių akivaizdoje Europa sugeba išsaugoti vienybę, o Lietuva elgtis kaip subrendusi ir atsakinga ES narė, o ne kaip vis dar provincialumo kaustoma valstybė.
Pasak Petro Auštrevičiaus, solidarumas Europoje deja tampa nuvalkiota tema ir biudžetine išraiška, o pastaroji diskusija dėl kvotų pabėgėliams virto skaičių ginču, kuris parodė mūsų provincialumą. „Ne priimtų pabėgėlių skaičius ir ne vienas sraigtasparnis Viduržemio jūroje yra lemiamas veiksnys,” – komentavo europarlamentaras, siūlęs migracijos problemą spręsti jos ištakose, o Lietuvai rimtai pasvarstyti galimybę priimti keletą tūkstančių pabėgėlių iš konflikto zonos Ukrainoje ir apgyvendinti juos ištuštėjusiame šiaurės Lietuvos regione, taip parodant realų solidarumą su Ukraina ir sprendžiant mūsų pačių demografijos problemas.
Gabrielius Landsbergis taip pat kvestionavo dirbtinai sukurtas pabėgėlių kvotas ir pasigedo aiškesnės diskusijos dėl vieno ar kito skaičiaus pagrindimo ir jo apskaičiavimo formulės. EP nario manymu, solidarumas turėtų būti pirmasis principas, nuo kurio atsispiriama, tačiau taip pat turėtų būti atsižvelgta į kiekvienos šalies konkrečią situaciją ir galimybes. Kita vertus, G.Landsbergio pastebėjimu, vis gyvesnė diskusija dėl migracijos ir kitų aktualių Europos problemų rodo, kad Lietuva pagaliau tampa visaverte ES nare ir pradeda jausti ne tik narystės naudą, bet ir atsakomybę.
Paklausti, kokį signalą Rusijai pasiuntė konkrečių rezultatų nepasiekęs Rytų partnerystės susitikimas Rygoje, abu politikai argumentavo, kad susitikime išryškėjo dvi skirtingos partnerių grupės, ir kaip niekad svarbu išlaikyti paramą trims Europos integraciją pasirinkusioms valstybėms Gruzijai, Moldovai ir Ukrainai. Priminęs neseniai didele balsų dauguma priimtą savo raportą dėl ES santykių su Rusija, G.Landsbergis pabrėžė, kad politinis sprendimas yra Vladimiro Putino rankose ir nereikėtų skubėti į Maskvą su pasiūlymais bet kuria kaina atnaujinti dialogą. P.Auštrevičius, tuo tarpu, sakė laukiąs galutinio olandų tyrimo dėl Malaizijos avialinijų lėktuvo numušimo aplinkybių ir pastebėjo gilų senųjų Europos valstybių nenorą stiprinti savo gynybinius pajėgumus dėl per daug gajaus pacifizmo ir „gėlių vaikų” kartos.
Kalbėdami apie Lietuvos užsienio politiką, politikai skatino Vilnių statyti daugiau tiltų su kitomis Europos sostinėmis. P.Auštrevičius pusiau juokaudamas pabrėžė, kad vietoj stebėtojos statuso Frankofonijos organizacijoje, Lietuvai būtų pravarčiau tapti Britų sandraugos asocijuota nare ir taip suteikti mūsų piliečiams, gyvenantiems Didžiojoje Britanijoje, galimybę dalyvauti artėjančiame referendume dėl Jungtinės Karalystės narystės Europos Sąjungoje. Tuo tarpu G.Landsbergis ragino atgaivinti strateginę partnerystę su Lenkija ir stiprinti ryšius su Vokietija, pabrėždamas, kad Europai stipri Berlyno lyderystė yra ne tik reikalinga, bet ir sveikintina.
Pastebėję, kad dėl Graikijos išlikimo Eurozonoje vis dar lieka daug nežinomybės, pašnekovai tikino, kad Atėnams greičiausiai pavyks išlikti klubo viduje, tačiau galutinis sprendimas dėl graikų skolų ir jo įgyvendinimas dar pareikalaus daug laiko, kantrybės ir pastangų. G.Landsbergio pastebėjimu, Graikijos premjero vizitai į Maskvą ne tik neatnešė jokios konkrečios naudos, bet ir dar kartą įrodė, kad Graikijos likimas yra Europos, o ne Rusijos rankose.
