by Arnoldas Pranckevičius,
Specialiai belglietuviai.eu
Lietuvoje praūžus pakilioms Tūkstantmečio iškilmėms ir įspūdingomis spalvomis pražydus Tūkstantmečio Dainų šventei, iš viso pasaulio į senąjį Vilnių sulėkę lietuviai neskubėjo skirstytis, o rinkosi aptarti opiausias išeivijos problemas ir rūpesčius.
Liepos 8-10 dienomis į XIII sesiją rinkosi Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) Seimas, į kurį sugužėjo apie pusantro šimto atstovų iš net 41 pasaulio valstybės. Pirmą kartą ir man teko garbė Seime atstovauti Belgijos lietuviams ir pasaulio lietuvių diskusijose bei rezoliucijų svarstymuose išsakyti mums, Belgijoje gyvenantiems lietuviams, aktualias problemas.
Taip pat džiaugiausi galimybe vėl išvysti ne vieną pažįstamą veidą iš JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinių Karalysčių, Airijos, Rusijos, Ukrainos ir kitų šalių, bei užmegzti pažintis su lietuviais gyvenančiais net tokiuose tolimuose kraštuose kaip Australija, Brazilija, Argentina, Venesuela ar Kolumbija.
Iš tiesų, pirmą kartą teko išvysti tokią spalvingą pasaulio lietuvių įvairovę ir suvokti, kad nors gyvename skirtinguose planetos kampeliuose, nors priklausome skirtingoms kartoms, nors patys esame iš Lietuvos išvažiavę prieš keletą metų ar mūsų proseneliai iš Tėvynės išvykę prieš gerą šimtmetį, visi esame vienos tautos vaikai, kurios vardas – Lietuva.
Galbūt todėl per tris posėdžių dienas mums visgi pavyko rasti bendrą kalbą ir aptarti tokias visiems užsienio lietuviams aktualias temas kaip dviguba pilietybė, lituanistinis švietimas ir sielovada užsienio bendruomenėse. Taip pat gana karštų diskusijų sulaukė Tautinių mažumų ir išeivijos departamento (TMID) reorganizacija, PLB finansų būklė, bendradarbiavimo su Lietuvos valdžios įstaigomis ir visuomeninėmis organizacijomis spragos, „Pasaulio lietuvio“ ir kitos užsienio lietuvių spaudos finansinės ir platinimo problemos bei bendruomenių archyvų situacija.
Išskirtinį dėmesį Seimui parodė išrinktoji Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kvietusi bendromis jėgomis išsaugoti bendruomenę, tapatybę ir kalbą, bei palaikiusi dvigubos pilietybės idėją. Taip pat į delegatus kreipėsi Seimo Pirmininkas Arūnas Valinskas, priminęs, kad šiais tūkstantmečio pažymėtais metais užsienyje veikia net 177 lituanistinės mokyklos, 20 lietuviškų radijo stočių ir leidžiami net 35 lietuviški leidiniai.
Tuo tarpu Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas kvietė kuo aktyviau į išeivijos veiklą įtraukti jaunąją kartą ir bandė užtikrinti, kad nuo kitų metų pradžios panaikinus TMID‘ą, atskyrus tautinių mažumų ir išeivijos reikalus, ir buvusio departamento funkcijas perdavus Užsienio reikalų, Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijoms, dėmesys užsienio lietuviams tikrai nesumažės, o atvirkščiai – įgys valstybinę reikšmę, nes bus įkurta Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisija prie Vyriausybės, kuriai vadovaus Ministras Pirmininkas ir kurioje dirbs tiek atsakingų sričių ministrai, tiek ir PLB deleguoti atstovai.
Po ilgų diskusijų, kuriose kartais pritrūkdavo konstruktyvumo, aiškios argumentacijos ar racionalaus žvilgsnio, PLB Seimas visgi sugebėjo parengti ir priimti visą tuziną rezoliucijų. Seimas išreiškė vieningą poziciją, kad šiuo metu svarstomas Pilietybės įstatymas nėra priimtinas, nes jis atimtų pilietybę iš daugelio lietuvių, išvykusių iš Tėvynės po 1990 metų kovo 11-osios, todėl paragino LR Seimą, bendradarbiaujant su PLB, priimti tokį naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, kuris leistų visiems lietuvių kilmės piliečiams išsaugoti prigimtinę teisę į Lietuvos pilietybę.
Taip pat priimta rezoliucija, kurioje įvardytos su lituanistiniu švietimu užsienyje susijusios problemos, o Švietimo ir mokslo ministerija kviečiama suteikti užsienyje gyvenantiems vaikams formalų įgytų lietuvių kalbos žinių patvirtinimą ir lituanistinių mokyklų mokytojų darbą įskaityti į Lietuvoje pripažįstamą pedagoginį stažą. Atskira rezoliucija Seimas pabrėžė Vokietijoje veikiančios Vasario 16-osios gimnazijos svarbą ir paragino Lietuvos valdžią, nepaisant ekonominių sunkumų, nenutraukti finansinės paramos šiam lietuvybės sklaidos centrui. Taip pat išreikštas raginimas rūpintis lietuviškomis mokyklomis etninėse žemėse.
Seimas taip pat nutarė, jog reikėtų tęsti „Pasaulio lietuvio“ leidybą, nes tai istorinės vertės leidinys ir paprašė valdybos ieškoti lėšų šiam leidiniui. Naujoji valdyba taip pat buvo įpareigota sukurti nuostatus, kurie apibrėžtų, kaip deleguojami PLB nariai į Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisiją, taip pat pasirūpinti užsienio lietuvių archyvais.
Atkreiptas dėmesys į tai, jog Lietuvoje labai trūksta objektyvios ir išsamios informacijos apie išeivijos veiklą, todėl PLB Seimas pakvietė naująją valdybą skirti daugiau dėmesio informacijos apie užsienio lietuvių veiklą sklaidai Lietuvoje. Taip pat paremtas ir prelato Edmundo Putrimo prašymas, jog tų kraštų, kur nėra kunigų lietuvių, bendruomenės turėtų išsirinkti atstovą reguliariems ryšiams su prelatu palaikyti. Tai palengvintų sielovados darbus.
Galų gale, Seimo metu buvo išrinkta naujos sudėties PLB Valdyba, Kontrolės komisija ir Garbės teismas. Į naująją 11 asmenų valdybą buvo išrinkta ir mūsų Aurelija, kurios kandidatūrą man buvo malonu pristatyti Seime. Taigi nuo šiol Belgijos lietuvių balsas pasaulio lietuvių tarpe skambės dvigubai garsiau ir bus dar stipresnis!
