by Praėjusį šeštadienį, gegužės 16 d., Briuselyje BENFRA šauliai su Belgijos lietuviais išėjo į Samaningų kilometrų žygį. Jį organizavo LŠS Strateginės komunikacijos kuopos Lapės šaulė Agnė Martikonienė ir BENFRA būrio Belgijos skyrius Vytis Belgium. Samaningi kilometrai – jau trečius metus Krašto apsaugos ministerijos ir šaulių trečiąjį gegužės savaitgalį organizuojama iniciatyva, skirta pagerbti partizanų atminimą bei kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, kurios metu sąmoningai einama samaningais laisvės kovotojų mintais takais ir prisimenamos jų istorijos. Net devyni Samaningų kilometrų žygiai šiemet buvo surengti diasporoje.
Septynių kilometrų žygis Briuselyje vedė per pulkininko, partizano, Pietų Lietuvos srities vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio gyvenimo Briuselyje stoteles. Juozas Vitkus į Briuselį atvyko 1929 metais mokytis artilerijos ir inžinerijos Karališkojoje karo mokykloje. Čia iki 1934 metų gyveno kartu su žmona Genovaite ir vaikais bei juos prižiūrėti padėjusia močiute Brigita. Žygio metu aplankėme vietas, kuriose, kaip žinoma iš turimų akademijos archyvų dokumentų ir laiškų, savo pėdsaką buvo palikęs šis gabus to meto Lietuvos karininkas.
Simboliškai minėdami pulkininko atminimą, žygį pradėjome prie Kongreso kolonos, kur dega amžinoji ugnis Belgijos kariams. Šioje vietoje ir pats Juozas Vitkus 1934 metais, baigdamas karo mokyklą, padėjo Lietuvos vėliavos spalvų atminimo vainiką su užrašu „Lietuvos karininkai Belgijos didvyriams“. Įžanginį žodį tarė ambasadorius prie NATO D. Jauniškis. Jis paminėjo, koks svarbus buvo partizanų ir Juozo Vitkaus-Kazimieraičio asmeninis pasiaukojimas Lietuvos laisvės siekiui įgyvendinti. Žygio sumanytoja ir organizatorė Agnė Martikonienė aptarė, kodėl sąlyginai mažai žinome apie tokį svarbų Lietuvos laisvės kovotoją, aukščiausio rango karininką, Pietų Lietuvos srities partizanų vadą, padėjusį struktūrinius ir vertybinius partizaninio judėjimo pragrindus – jis nelemtai anksti žuvo 1946 metais, taip ir nespėjęs pelnytai tapti visų kovojančių pajėgų vadu.
Kitose žygio stotelėse girdėjome pasakojimų apie Juozo Vitkaus šeimą, katalikiškas vertybes, kuriomis jis giliai tikėjo ir vadovavosi. Stabtelėjome prie namų Lys ir Diamant gatvėse, kuriuose Juozas Vitkus nuomojosi butą ir gyveno su šeima. Apsilankėme šv. Alberto bažnyčioje, kurioje pakrikštytas jau Briuselyje gimę antrasis sūnus Rimgaudas. Prie Briuselio Karališkosios karo mokyklos mus pasitiko archyvaras Eric Bastin. Atlikęs preciziškus archyvinės medžiagos tyrimus, jis daug papasakojo apie nelengvas tuomet dar kapitono Vitkaus artilerijos ir inžinerijos studijas 90-jame Karo mokyklos kurse prancūzų kalba, kurias baigdamas užėmė trečiąją vietą. Išgirdome net tik smulkmenų apie praeitas disciplinas, kadetų gyvenimo mokykloje režimą, bet ir anekdotų apie Vitkui ne itin besisekusias jojimo pamokas bei jo susitikimą su Lietuvos lakūnais A. Gustaičiu ir R. Marcinkumi, kurie Europos turo metu apsilankė Briuselio Haren-Evere oro uoste. Eidami Kazimieraičio takais dainavome partizanines dainas, kurias vedė Belgijos lietuvių folkloro grupė Rasodas su vadove Rasa.
Žygį baigėme Lietuvos nuolatinėje atstovybėje prie ES. Nors sužinojome daugybę faktų ir pasakojimų apie pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio gyvenimą Briuselyje, likusias spragas padėjo užpildyti jam skirtas filmas – „Nepaprasta auka“. „Aš iš savo žemės nė žingsnio“ – toks buvo šio garbingo karžygio, kurį turėjome garbės paminėti savo sąmoningu žygiu, gyvenimo įsitikinimas, nuo kurio jis nesitraukė, aukodamas partizaninei kovai už laisvę gyvenimą su mylima šeima ir galiausiai savo gyvybę.
Dėkojame už šią garbingą pažintį, prasmingus sąmaningus kilometrus ir visą kruopštų organizavimą sesei šaulei Agnei Martikonienei ir BENFRA šauliams.
Dėkojame už nuotraukas BeNFra Belgijos skyriaus vadui J. Kličiui ir BLB valdybos pirmininkui G. Marijauskui!
