„Norėjau pažiūrėti, ką reiškia gyventi mamos šalyje“, – sako 14-metė Klara Perreau de Pinninck Žemaitytė iš Belgijos. Prie Kauno jėzuitų gimnazijos, savo mamos mokyklos, metams prisijungusi tautietė LRT RADIJUI pasakoja, jog mokyklos gyvenimas Lietuvoje ir Belgijoje labai skiriasi, pavyzdžiui, pas mus užduodama daug namų darbų. Vis dėlto Lietuva Klarą žavi savo žmonėmis, kurie ne tokie atviri kaip belgai.
Belgus stebina Klaros lietuviškos šaknys
Kaip LRT RADIJUI atskleidžia 14-metė Klara, praleisti metus Lietuvoje ją paskatino mama, tačiau susipažinti su mūsų šalimi ji troško ir pati.

„Norėjau naujo požiūrio, naujų patirčių. Norėjau pažiūrėti, ką reiškia gyventi mano mamos šalyje, būti arčiau šeimos“, – pasakoja laidos „10–12“ viešnia. Pašnekovė pasakoja, kad jos lietuviškos šaknys Belgijoje iškart patraukdavo aplinkinių dėmesį, mat ne vienas Lietuvos net nebūdavo girdėjęs. „Kai Belgijoje pasakau, kad esu lietuvė, jie klausia: „Ką, gal turi omeny italė?“ Nelabai kas žino šią šalį, bet aš labai didžiuojuosi būdama lietuvė“, – sako Klara.
Gyvendama Belgijoje, paauglė namuose su mama visuomet kalbėdavo lietuviškai, todėl šią kalbą puikiai supranta.
„Aš niekada gyvenime nesimokiau lietuvių kalbos, tiesiog kalbėjau lietuviškai. Nemokėjau skaityti, nemokėjau rašyti. Dabar rašyti truputį geriau moku, skaityti dar truputį sunku, bet skaitau šiek tiek“, – atvirauja tautietė.
Šiuo metu ji lietuviškai bendrauja su bičiuliais iš mokyklos, o parengiamojoje programoje į bakalaureato klasę, kurią lanko, pamokos daugiausia vyksta anglų kalba. Kaip pažymi Klara, iš pradžių jai buvo sunkoka priprasti prie kitokio nei Belgijoje pamokų grafiko. Be to, ją nustebino, kiek daug čia užduodama namų darbų.
„Dienotvarkė čia visai kitokia negu Belgijoje. Mes čia anksčiau pradedame ir anksčiau baigiame, o ten vėliau. Ten ne tiek daug namų darbų. Lietuvoje per kiekvieną pamoką užduoda namų darbų, o ten duodavo du namų darbus per savaitę.
(…) Jūs greičiau informaciją išeinate. Giliai mokotės, bet greičiau. Kartais per greitai, bet paskui tiesiog pasiveji, įpranti“, – pasakoja LRT RADIJO pašnekovė.
Po pamokų ji dar lanko muzikos mokyklą, groja smuiku ir pianinu, dainuoja. Ji pastebi, kad ir šie mokslai Lietuvoje yra sunkesni. „Čia daug daugiau pamokų negu Belgijoje“, – teigia Klara. Laisvu nuo pamokų metu ji dar užsiima lengvąja atletika: stumia rutulį, meta diską ir ietį.
Ilgisi Belgijoje likusios šeimos
Šiuo metu iš Belgijos atvykusi lietuvė su seneliu gyvena Kauno rajone. Mama jos aplankyti atvažiuoja kas kelias savaites. Kad laiku autobusu atvažiuotų į Kauno centre esančią gimnaziją, Klara keliasi 5.30 val. Tiesa, dažniausiai atvyksta gerokai anksčiau, nei prasideda pamokos.
„Man patinka mokykloje būti anksti. Pasikalbu su draugais, jeigu būnu kokį nors namų darbą užmiršusi, padarau“, – atskleidžia 14-metė.
Paauglė pasakoja, kad, pradėjus lankyti mokyklą Lietuvoje, susirasti draugų jai nebuvo sunku, mat dauguma jos bendraklasių taip pat buvo naujokai.
Bendraudama su vietiniais, Klara sako pastebėjusi ne vieną lietuvių ir belgų skirtumą. Vienas iš jų – lietuviai ne tokie atviri. Visgi pačiai tautietei tokia savybė net labai patinka.
„Jūs esate uždaresni. Tai man iš tikrųjų labai patinka. Čia žmonės ne tiek daug kalba, ne tiek daug dalinasi viskuo. Belgijoje dauguma žmonių atviri. Kai čia atvykau, pamačiau, kad man to visko truputį buvo per daug – per daug informacijos, atvirumo. Man čia labiau patinka, kai kiekvienas turi privatumo“, – sako laidos „10–12“ viešnia.
Ne ką mažiau jai patinka ir pats Kaunas. Šiame mieste ji mokosi, jeigu turi laisvo laiko, po pamokų mielai vaikštinėja Laisvės alėja ir senamiesčiu, apsilanko kavinukėse. „Čia daug žmonių, įvairovė visko“, – teigia Klara.
Per 5 gyvenimo Lietuvoje mėnesius paauglė labiausiai pasiilgo Belgijoje likusių savo tėvų ir šuns. Ji sako, kad su mielu noru mūsų šalyje pagyventų ir ilgiau, tačiau vėl palikti šeimos dar nenorėtų.
„Norėčiau grįžti į Lietuvą, norėčiau iš tikrųjų čia dar būti, bet sunku būtų be tėvų dar metus“, – neslepia pašnekovė.

Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „10–12“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė





