Nauja Belgijos lietuvių bendruomenės valdyba: ne Lietuva mums skolinga, bet mes skolingi Lietuvai 

Užuot reikalavę dėmesio ir išskirtinių teisių, užsienyje gyvenantys lietuviai gali ir turi prisidėti prie Lietuvos politinės, kultūrinės ir ekonominės raidos. Taip mano naujai išrinkta Belgijos lietuvių bendruomenės (BLB) valdyba, pasiryžusi keisti užsienio lietuvių įvaizdį.

2012 m. gegužės viduryje trejų metų kadencijai BLB išsirinko naują valdybą, kurią sudaro Europos Parlamento pirmininko patarėjas Arnoldas Pranckevičius (pirmininkas), Lietuvos savivaldybių asociacijos nuolatinė atstovė Briuselyje Karolina Štelmokaitė (pirmininko pavaduotoja), vienas žymiausių šiuolaikinių Lietuvos dailininkų Audrius Gražys, NATO pareigūnas Julijus Grubliauskas, socialinių mokslų daktarė Dalia Kabašinskaitė, Europos Parlamento Socialistų ir demokratų frakcijos pirmininko asistentė Neringa Šileikaitė bei dvi Briuselio II-osios Europos mokyklos mokytojos – Tautvydė Daujotytė Mukile ir Asta Kulikauskaitė.

Tarp darbų, kuriuos užsibrėžusi nuveikti naujoji BLB komanda – kaupti vietos lietuvių istorinį ir kultūrinį paveldą, ieškoti bendruomenei namų ir užtikrinti BLB finansinį stabilumą, stiprinti ryšius su kitomis užsienio bendruomenėmis ir su Lietuvos institucijomis bei aktyviai dalyvauti Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) veikloje.

„Ypač pastarajai veiklai skirsime daug savo energijos, nes ne visiškai pritariame, kokie klausimai PLB pasirenkami prioritetiniais. Visas kitas problemas šiuo metu užgožia dvigubos pilietybės reikalavimas. Be abejo, tai yra svarbus klausimas, tačiau manome, kad per mažai dėmesio skiriama iniciatyvoms, kurios užsienyje gyvenančius lietuvius paskatintų Lietuvoje diegti svečiuose kraštuose įgytą kultūrinę, intelektualinę, politinę ir ekonominę patirtį, padėtų tiesti tiltus tarp diasporos ir tėvynėje gyvenančių žmonių, mobilizuotų didžiulį mūsų tautos žmogiškąjį potencialą“, – sakė ir praeitą kadenciją BLB valdybai vadovavęs A. Pranckevičius.

BLB valdyba mano, kad lietuvių išeivija negali toliau veikti senais metodais, neatsižvelgdama, kad technologinis progresas visiškai pakeitė pasaulį. Sienos ir geografiniai nuotoliai yra vis mažiau reikšmingi, ir užsienio lietuviai gali pilnavertiškai dalyvauti savo Tėvynės gyvenime.

Belgijos lietuvių bendruomenė, įkurta 1947 m., šiuo metu siekia suburti apie 2000 Belgijos karalystėje gyvenančių lietuvių. Tai daugiausiai jauni profesionalai, kurie iš Lietuvos išvažiavo ne ekonominių sunkumų slegiami, bet ieškodami naujų iššūkių, naujų karjeros perspektyvų. Dauguma jų dirba Briuselyje įsikūrusiose euroatlantinėse institucijose.

Facebooktwitterredditpinterestlinkedinmail

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *